Tikroji jėga

   Žmogaus, kaip ir valstybės, jėga slypi ne jo fizinėse galiose, o Dvasiniame pasirinkime (pvz., dramblys toks didelis ir stiprus, bet mažas ir silpnas žmogelis jį besąlygiškai valdo, nes jis išmintingesnis).


   Visa mūsų taip vadinamos vakarų civilizacijos stiprybė ir suklestėjimo paslaptis buvo ir yra krikščionybė. Paslaptis paprasta, nes Dievo Žodis per Kristų duoda galingą dvasinę jėgą ir išmintį, suteikiančią pranašumą prieš tuos, kas pasitiki tik ,,gamtos dovanomis" ir savo fizinėmis galiomis. Tikri krikščionys niekada nepergyvena dėl materialių dalykų, o istorija rodo, kad valdžia ir jėga būna tik pas tuos, kuriais negalima manipuliuoti, pasitelkiant materialius dalykus.

   Sakydamas Krikščionys, aš nekalbu apie tuos taip vadinamus krikščionis, kuriems nerūpi Kristus ir Dievo Karalystė, kurie niekada nėra skaitę Dievo Žodžio ir kurie yra tik prisiplakę prie šios galingos ir Dievo palaimintos bendruomenės dėl įtakos, turtų ar kitokių materialių dalykų. Kristus tokioms Dievo pseudoieškotojų minioms buvo aiškiai pasakęs: "....'Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties (Jn 6,26)".

   Tikri krikščionys, jei yra perteklius jų gyvenime, sako - „ačiū tau Viešpatie". Jei nėra pertekliaus ir yra nepriteklius, taip pat sako - „dėkoju tau Dieve, kad neduodi užmiršti, jog esame tik žmonės". Jie neinkščia kaip šunys prie būdos ir neprašinėja išmaldų. Jie,net kai yra nepriteklius jų gyvenime, visada randa ką nors, ką galėtų duoti prašančiam, o ne patiems prašinėti.

  Kažkada krikščionių turtuoliai Didžiojoje Britanijoje sakydavo - „prabanga prasčiokams" ir „mes valdome pinigus, bet pinigai mūsų nevaldo." Dabar viskas pasikeitė.

   Iki šėtoniškos veiklos pradžios (protestantizmo skaldijimosi krikščionybėje įsigalėjimo), jei krikščionys europiečiai vaitodavo, tai tik dėl savo kvailumo ir atsitraukimo nuo Dievo. Dabar jie vaitoja visuomet. Pvz., jei pastoviai ne už ką mokama valstybinė išmalda per maža, jei negali įsigyti didesnio televizoriaus, užsisakyti jaunesnės prostitutės, jei mašina jau dviejų metų senumo arba namas jau kelis metus neatnaujintas ir pan.

    Jie dabar beprotiškai pergyvena dėl savo gerovės ir ateities. Nesuvokdami, kad visos jų prognozės ir įsivaizdavimai apie ateitį tėra iliuzija ir savęs apgaudinėjimas, neturintis nieko bendra su jų gyvenimo ir ateities realybe. Dėl tų iliuzinių ir neapčiuopiamų dalykų, jie dabar gali paminti bet kokias vertybes. Jie lengvai atsisako tokių nevalgomų dalykų kaip garbė, kilnumas, pagarba vyresniam, tautinis identitetas ir visos kitos krikščionių įdiegtos europinės bendruomeninės vertybes. Jie su džiaugsmu iškeičia savo šeimą ir vaikus į tuščia garsą pavadinimu – karjera. Jie vartoja be saiko ir vadovaujasi pasaulietiniu principu „gyventi čia ir dabar", „imk iš gyvenimo viską", net nesuprasdami, kad tokiu būdu tampa eiliniais gyvuliais, kurie negali atsispirti „nemokamam" jaukui, gausiai išdėliotam spąstuose.

   Pasižiūrėkite kas darosi dabar, kai krikščioniškų vertybių nepaisoma Lietuvoje. Jei tik kokie maskoliai pagrasina mums užsukti čiaupus, tuoj pat visas bedieviškas pagoniškas praščiokynas besirūpinantis tik ėdalo, gėralo ir poravimosi gausa, pradeda dejuoti ir spiegti „ką dabar darysime?", „kaip reikės gyventi?", „mes visi išmirsime". Tas pats yra ir su naujųjų europonų iš pagrindinio šiandieninės Europos šiukšlyno - Briuselio nuleidžiamomis abejotinos vertės direktyvomis. Jos vykdomos dar sparčiau ir nuolankiau nei buvusių ponų iš Maskvos. Ir visa tai dėl paprasčiausios pagoniškos savo iliuzinės materialinės gerovės praradimo baimės.

   Kristus moko savo mokinius: „ 'Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio? Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: 'Ką valgysime?', arba: 'Ką gersime?', arba: 'Kuo vilkėsime?' Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta.” (Evangelija pagal Matą 6, 25 - 33).

   Tik tikri krikščionys, gyvenantys Kristaus mokymu, gali gyventi laisvai, ramiai ir tikrai turtingai. Jie niekada apgailėtinai nesižemins prieš kitataučius dėl iliuzinių materialių dalykų. Tik tauta, kurios gyvenimo etalonas yra Kristus ir Jo mokymas, valdo save ir savo aplinką, o pagonys visuomet besąlygiškai pasiduoda svetimų valdymui ir ne dėl to, kad tam būtų koks realus pagrindas, o tik dėl pasaulietinės iliuzijos įvarytos baimės.

Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka