Kas yra tiesa?

Kažkada naktį sėdėjau visas piktas, nepatenkintas, suirzęs ir nemėgstantis viso pasaulio. Mąsčiau apie tai, kad kaip bepasuksi mus supanti pasauli, jis vis vien ritasi i bedugne. Senoliai sakydavo, "gerais norais grystas kelias i pragarą". Jie buvo teisus. Dažnai yra taip, kad bandydamas daryti gera tu tik pakenki, o bandydamas tvarkyti save ir mus supančią bendruomenę tik viska suveli. Dažnas žmogus, gerais norais vedinas, pasidaužo kiek laiko, po to nurimsta ir filosofiškai pasako "toks gyvenimas ir jo nepakeisi" arba "aš jau nebegaliu kautis tegu tai daro jaunesni". Pasakęs tai, jis prisitaiko prie tuo metu bendruomenėje dominuojančio požiūrio, kuri priima kaip neišvengiama gyvenimo tiesa.

Matydamas tai apinkinių gyvenime aš nutariau nenurimti ir vis dėl to surasti tikrą, nekintamą, amžiną tiesą ir supratimą, kurių galėčiau laikytis neatsitraukiamai.

Tyrinėjant aplinkinius žmones, jų įvairius požiūrius ir gyvenimo supratimą priėjau išvados, kad neteisių žmonių nėra, kiekvienas turi savo tiesa, o tos tiesos dydis arba tiksliau pasakius tiesos apimtis, priklauso tik nuo tos tiesos nešiotojo ar jų grupes įtakos ir valios, bei argumentacijos. Argumentacijos, kuri turi buti nukreipta visu pirma i save, nes savo veiksmu teisingumu žmogus turi visu pirma įsitikinti pats, tam, kad vėliau galėtu įtikinti ir kitus.

Bet įsitikinimas savo tiesa tai dar nėra tiesa. Daug kartu matėm gerus norus ir neva teisingus sprendimus, kurie atnešė tik kančias ir nusivylimą tiems kas tos tiesos laikėsi. Todėl visu pirma reikia išsiaiškinti kas tai yra tiesa, kur jos ieškoti, kas apie ja žino.

Skaitant įvairius pamastymus, man labai įstrigo Šv. Augustino posakis, kad tiesos pažinimo yra tik du budai. Pirmas būdas, kai ieškai tiesos pažinimo pats. Nusimuši alkūnes ir kelius iki krauju, trini akmenis, krenti ir keliesi. Antras būdas, kai kas nors, kuris turi tiesos pažinimą, ta pažinimą perduoda tave mokydamas.

Šv. Augustinas sake, kad antras būdas yra daug lengvesnis ir paprastesnis, nes nereikia pačiam savo jėgomis nieko daryti, tereikia priimti tai ką duoda mokytojas. Bet čia pat Augustinas perspėjo, kad mokytojas mokiniui perduos tik tiek pažinimo kiek manys, kad mokinys yra vertas žinoti, be to jis perduos tiesos pažinimą kartu su savo asmeniu subjektyviu vertinimu. T.y., kuo daugiau mokytoju, per šimtmečius mokymo iki mūsų ateina tik pažinimo ir tiesos padrikai išdėliotos sudedamosios dalys, kurios yra perėjusios per daugelio mokytoju vidų ir perteikiamos su jų subjektyvaus matymo priemaišomis. Realybėje tai jau nebėra tiesos pažinimas, tai kažkoks žinių ir subjektyvių vertinimų surogatas. Galima beveik tiksliai konstatuoti, kad mūsų universitetuose gaunamos žinios yra tik tiesos pažinimo atšvaitai, labai tolimi nuo tikrosios tiesos.

Tuo tarpu pirma tiesos pažinimo būdą, Augustinas įvertino kaip pati tikriausia, nes kuomet viska išbandai pats, nusimuši alkūnes ir kelius, sutrini akmenis, tiesos pažinimą gauni betarpiškai ir gauni lygai tiek kiek tikrai pats esi vertas ir tai yra tikroji tiesa, neatmiežta svetimu supratimu.

Nutariau ieškoti pats. Daužytis ir bandyti aiškinantis viską savo kailiu.

Apsidaužiau gyvenime pakankamai, daug ką išbandžiau, įsitikinau ir surinkau jūrą praktinės/empirinės informacijos. Kelis kartus jau beveik buvau įsitikinęs, kad štai ji tiesa ir išmintis čia pat, bet susipažinęs su tom tiesom betarpiškai pamačiau, kad visa tai yra tik grupes žmonių lokalines tiesos, nieko bendra neturinčios su visa apimančia, amžinąją ir nekintama etalonine tiesa, nuo kurios eina visos kitos tiesos. Visos tos mano tyrinėtos tiesos, yra tik blankūs tikrosios vertybes (tiesos ir išminties) atšvaitai.

Be abejo prieš ieškant tiesos pažinimo, kilo pagrįstas klausimas "kur gi tos tiesos galima ieškoti"? Atsakymas aiškus, kad tik ten kur žmones išdėsto mintis raštu. Perskaičiau kalną knygų, išklausiau marias pamastymu, vizijų ir samprotavimu ir galiu ranka prie širdies padėjęs pasakyti, kad ir kiek be skaitytum viskas nublanksta prieš vieną vienintelę Knygą, kurią perskaitęs, tu tikrai nebegali atsitokėti nuo prieštaringų jausmų. Ji pakeičia visa gyvenimą ir apverčia supratimą. Šia Knyga gali skaityti nuo pradžios iki pabaigos daug kartu ir kiekviena karta Ji tave stebins savo naujumu ir gyliu, kuris atsiveria ne iš karto. Aš kalbu apie Biblija.

Man buvo 17 metu, kai pirma karta Ja paėmiau i rankas. Iki šiol (o man jau per trisdešimt) aš Ja perskaičiau daugeli kartu, nuo Mozes penkiaknyges iki Jono apreiškimo knygos.

Nėra nei vienos knygos pasaulyje kuri prilygtu Biblijai savo amžiumi, apimtimi, tiražu ir pagaliau vertimu skaičiumi. Paėmus Lietuviškai išverstą Biblija, tu gali nuvykti į bet kurį pasaulio kraštą ir be jokiu problemų susikalbėsi su ten esančiais žmonėmis (nors tai butu ir naujosios Gvinėjos papuasai), nes pasaulyje nėra tokio užkampio, kuriame ne būtų skaitančių ir tyrinėjančių Biblija. Per kelis tūkstantmečius, šios Knygos turinys ir esme visiškai nepakito. Pradedant pirmuoju senojo testamento vertimu i graiku kalba vadinamu Septuaginta (Ši vertimą Izraelio karalius įsake padaryti 70 - čiai savo išminčių (iš čia ir pavadinimas Septuaginta) ir baigiant dabartiniais, beveik keliais šimtais kalbu ir dialektų išverstais, milijoniniais tiražais spausdinamais, Biblijos egzemplioriais. Tūkstančiais metu kaupta išmintis, jos esme ir prasme visuose šiuose vertimuose yra identiška.

Tai, kad Biblijoje užrašyta išmintis veikia aš įsitikinau savo gyvenime. Kaip buti turtingu, sėkmingu, manipuliuoti žmonėmis ir jų grupėmis, daryti įtaka, turėti valdžią, visa tai yra surašyta Biblijoje (aišku reikia mokėti skaityti nes daugelis "žiūrėdami nematys ir klausydami neišgirs"). Tai yra tikrai galinga išminties ir supratimo knyga, bet ...... netgi ir mokant skaityti Biblija ir turint Jos duodama išmintį, tu vis vien negali buti tikras, kad esi teisus ir, kad turi tiesos pažinimą.

Manipuliuoti biblinėmis žiniomis ir žaisti su nežinančiais žmogeliukai kaip su aklais kačiukais yra malonu (grynai žmogiškai arba tiksliau gyvuliškai). Tavo priešininkai net nenujausdami daro tai ką tu esi jiems numatęs. Dažnai išmanantys Biblinę išmintį tas manipuliacijas atlieka vien tik tam, kad pasitikrinti tam tikras teorijas lyg žaisdami iš dyko buvimo.

Bet manipuliacija vertybinėmis žiniomis ir jų teikiama jėga tai tikrai nėra tiesa ir tiesos pažinimas. Tai visiškai neduoda tikro dvasinio, šviesaus, esminio pasitenkinimo, tai tik gyvuliška lyderiavimo ir valdžios aistra, nieko neturinti bendro su tiesa. Tai nesuteikia jokios dvasines ramybės.

Saliamonas sake - Tuštybių tuštybė viskas yra tuštybė. Apaštalas Paulius Dvasios įkvėptas skelbė:

"Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas. Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, - man nėra iš to jokios naudos. Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,
nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas, nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška. Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada - veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė - šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.“

Meile - štai kur atsakymas ir raktas į tiesos pažinimą. Tu gali turėti viską ir suprasti viską, bet jei neturi meiles viskas, visi tavo įsigijimai, pažinimas ir gero siekimas yra tik tušti sproginėjantys įvairiaspalviai burbulai. Meile savo artimui. Ne veidmainiška, ne gašli, ne siekianti sau naudos, o tikra meile žmogui, kuris yra šalia tavęs, štai kur yra atsakymas ir paieškų logiška išvestinė. Mūsų bendruomene (visos Lietuvos) taip paskendo tarpusavio pjautynėse, savo mažų lokalių tiesų įrodinėjime ir vienas kito juodinime, kad mes ir negalime buti laimingi ir sėkmingi, nes patys save pastoviai prakeikiame ir skandiname purve. Tik meilė vienas kitam, turi jėgą mus padaryti sėkmingais ir laimingais.

p.s. Be je, meile taip pat tuštybe, jeigu joje nėra svarbiausio – Jėzaus Kristaus, nes tik Jame yra visi atsakymai ir tik Jis yra Biblijos esmė prasmė ir visuma, todėl tik Jis Pats gali duoti tikra supratimą, atverti akis ir protą į tai kas skelbiama Šv. Rašte. Be Kristaus mes visada “Žiūrėdami nematysite ir klausydami negirdėsite”, be Kristaus nėra ir tikros meilės artimui. Nes tik per meilę Dievui, gali turėti tikrą ir vaisingą meilę žmogui.


Su broliška meile
Vladimiras Troščenka