понедельник, 26 декабря 2016 г.

Pentatonix: Marija, ar žinai?



Muzika skirta šlovinti Visagalį, apdainuoti Jo darbus ir stebėtis Jo kūrinija. 

Būtent tuomet tinka šios Šventojo Rašto eilutės:

„Viskas man valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man valia!“ Bet aš nesiduosiu pavergiamas!


суббота, 24 декабря 2016 г.

Lietuviškos vištidės stebuklai. Kalėdinė pasaka.



   Paukštynuose gyvenančios vištos turi suformavusios savitą bendrabūvio mechanizmą. Keliais žodžiais jis skambėtų taip "Kapok snapu šalia stovintį ir apšik žemiau esantį". Kai tik kokia višta paukštyne netyčiom paslysta ir parkrenta, kitos vištos nedelsiant ją sukapoja ir sutrypia.

  Jau kelias dienas skaitau piktdžiugiškas naujienas apie tai, kad pagaliau griaus "Lietuvos pilkojo kardinolo" Albino Januškos pirtelę , taip pat apie tai, kad "Vyjunėlės dvaro" laukia toks pat likimas.

"Valioooo", - džiūgauja "apsišvytinusi", Lansbergio jaunesniojo vedama feisbuko tamsuomenė komentaruose: "Mes senąjį pasaulį sugriausim ir naują pastatysim". Griaut! griaut! griaut! griaut!.

  Labai simptomiškas Lietuviškos politikos požiūris.

  Šiaip pagalvojus keisti Lietuvoje "Pilkieji kardinolai", jei dėl kažkokios bakužės samanotos tiek metų kaunasi ir ją vis vieną prasčiokų džiaugsmui nurodyta griauti. Taip pat keista, kad ir Malinauskas, kurio pastangomis mirštantys Druskininkai buvo padaryti pasaulinio lygio kurortu ir kuris normalioje visuomenėje turėtų savotišką "kart blanšą" (pranc. Carte blancheką ir kaip statyti jį išrinkusios bendruomenės teritorijoje ir šis žmogus yra negailestingai trypiamas ir maišomas su purvu.

   Kaip suprantu, nei Januška nei Malinauskas nėra tikros (t.y. neviešos) Lietuvos valdžios malonėje. Tą rodo net pasitelktas "prostitucinis teismas" (Po Kurvio valdymo jo kitaip vadinti nebe išeina) paskelbęs "antiprostituciniu" vyriausybės veiklos reglamentą, kuriuo buvo bandoma nors kiek sušvelninti tą griovimo beprotystę apėmusią Lietuviškos politikos vištas.

  Na bet tai yra mūsų paukštyno Olimpo pasispardymai, dar baisesnė padėtis tų kurių nereikia snapu kapoti ir kuriems pakanka tik periodiškai savo įstatymais ant galvos kakoti. Ar įsivaizduojate koks nesibaigiantis siaubas yra šių žmonių gyvenimas Lietuvoje? Tiesiog tam, kad suprastumėte kuo skiriasi valdymas civilizuotoje valstybėje ir Lietuvoje papasakosiu jums vieną laimingą kalėdinę istoriją (nors taip primena pasaką, bet tai tikra realybė):

  Mano klasioko tėvas buvo verslininku Lietuvoje. Kas ten buvo ir kaip ten buvo - neaišku, bet žinant Lietuviškos vištidės verslo ypatumus, nenuostabu jog jis tapo antstolių medžiojamu skolininku. Jo trijų kambarių butą kelis kartus pardavė kartu su juo ir jo šeima. Vyras jis drūtas, todėl kelis dešimtmečius kovojo dėl savo teisės nebūti visiškai sutryptam ir išmestam į gatvę. Karštu vandeniu apipildinėjo atėjusius antstolius su naujaisiais savininkais, rašė raštus į visur kur tik galima, kovojo kaip galėjo ir tais resursais kuriuos turėjo. Galų gale savo bakužę jis atsikovojo, bet sveikatą prarado visiškai. Sustreikavo širdis, pradėjo tinti ir pūliuoti kojos. Kaip žinoma vaistai ir gydymas "išvystyto laisvizmo šalyje" kainuoja, o Lietuviškų įstatymų dėka antstoliai nurėždavo didžiąją dalį jo varganos pensijos, todėl taip ir būtų užgesęs šis žmogus jeigu nebūtų nutarę su žmona išvykti į Angliją. Žmona rado darbą sandėlyje pakuotoja, todėl jie išsinuomavo namuką ir pradėjo gyventi. Po 6 mėnesių žmona neteko darbo. Už namuką reikia mokėti, o mokėti nėra iš ko. Šeimininkas pakistanietis pradėjo reikalauti išsinešdinti iš namų, bet abu senukai užsispyrė jog niekur neis, kai suras darbą viską sumokės. Skandalas didėjo, pakistanietis atėjo su draugais, tai pamatę kaimynai iškvietė policiją. Atvykusi policija nuramino pakistanietį ir pranešė apie problemą miestelio Konsulo tarnybai. Atvykę konsulo darbuotojai tuojau pat pradėjo priekaištauti, kodėl senukai nesikreipė į juos. Tuoj pat pervedė nuomos įsiskolinimą pakistaniečiui, o pačius lietuvius senolius išsivežė į viešbutį miesto centre. Kol konsulo darbuotojai sprendė klausimus su Lietuviškos vištidės biurokratais (jie niekaip negalėjo patikėti, kad žmogui Lietuvoje yra paliekama tik 80 eurų pensijos pragyvenimui, o visą kitą įstatymas leidžia suėsti besočiams antstoliams) senoliai gyveno viešbutyje su įskaičiuotu neribotu maitinimu. Po pusės metų kai Anglai pamatė, kad su Lietuvą valdančiomis vištomis kalbėti nėra apie ką ir šie senukai yra palikti likimo valiai, priėmė sprendimą ir skyrė jiems butą senolių namuose už kuriuos apmoka valstybė, nemokamą gydymą, paskyrė priedus prie pensijos ir išmokas invalidumui.

  Kalbėjau aš su šiuo senuku skaipu. Jis sėdėjo ir džiugiai rodė specialius mygtukus savo bute, kuriuos paspaudus tuojau pat atbėga medicinos seselė budinti šio specializuoto daugiabučio vestibiulyje. Dar pasakojo, kad tuomet kai reikia vykti į ligoninę, pas jį namo atvyksta speciali mašina su personalu, pasodina jį į vežimėlį nuveža pas gydytojus ten jį visur lydi ir atveža atgal. Klausiau jo pasakojimo ir tikrai džiaugiausi jog po tiek metų pažeminimo ir bandymo elementariai išgyventi Lietuvos vištidėje, šie senoliai pagaliau pateko į žmonių valdomą valstybę.

 Bet tai nebuvo pasakojimo pabaiga.

  Tai ką jie man pasakė pabaigai mane tiesiog šokiravo.

  Žinai, - sako, - aišku viskas gerai, bet dabar turime kas metai vaikščioti pas miesto konsulą ir patvirtinti jog esame gyvi.

  Nesupratau ir paklausiau kodėl? Ir čia reikėjo matyti jų veidus kurie pasikeitė ir tapo pilni pasišlykštėjimo. Pasirodo Lietuviškos vištidės biurokratai reikalauja jog jie į Lietuvą atsiųstu antspaudu patvirtintą oficialų raštą JOG JIE VIS DAR GYVI. Ar galite įsivaizduoti didesnį cinizmą? Senukai pasakojo, kad anglai kraipo galvas ir stebisi tokia tvarka "EVropinėje valstybėje", bet sąžiningai miesto meras antspauduoja popiergalį ir patvirtina, kad Lietuviai senukai gyvi ir kad jiems vis dar galima mokėti ubagišką Lietuvos pensiją.

p.s. Su Šventom Kalėdom. 

Tėvas gelbėja savo dukterį nuo feisbuko užkrato



  Vyras pamato, kad jo žmona tapo feisbuko vartotoja, o ir pats jis užregistravo paskyrą, todėl jaučia jog tuojau taps toks pats kaip ir žmona.

   Paskutinėmis valios pastangomis jis pasistengia išgelbėti bent jau mažąją jų dukrytę nuo šios beprotybės.


суббота, 17 декабря 2016 г.

Kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.



Paskutinėmis dienomis, – sako Dievas, – aš kiekvienam kūnui išliesiu savosios Dvasios.

Tuomet jūsų sūnūs ir jūsų dukterys pranašaus, jūsų jaunuoliai matys regėjimus, o jūsų seniai sapnuos sapnus.

Taip pat ir savo tarnams bei tarnaitėms tomis dienomis aš išliesiu savosios Dvasios, ir jie pranašaus.

Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.

Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai, ir  kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.

---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

  Kaip viskas paprasta, ar ne? Tik va yra vienas "bet" šiame paprastume, - tam, kad šauktis Viešpaties vardo, reikia TĄ VARDĄ ŽINOTI. 

Paprastas šiuolaikinis pavyzdys: Jei įėjimo į kompiuterį slaptažodis pav. vardas VLADAS, tuomet surinkęs Valdo, Jono, Petro ar Mariono vardus į programą nepateksi, nors ir labai daug pastangų įdėsi.

  Ar žinai Viešpaties, Visagalio Dangaus ir žemės Sutverėjo VARDĄ? Jeigu manai jog žinai, mastyk dar kartą. 

 

четверг, 15 декабря 2016 г.

Ko gali išmokyti mūsų vaikus mokytos beždžionės? (anegdotas)


  Vaikutis grįžta iš mokyklos ir sako tėčiui:

- Tėveli, tu visada sakei, kad mus sukūrė Dievas, o mokykloje mokytoja pasakoja, kad mūsų protėviai beždžionės. Kur teisybė?

 Į tai tėvas šypsodamasis atsako:

- Viskas teisingai, mes kilome iš Dievo, o jūsų mokytoja iš beždžionių.

суббота, 10 декабря 2016 г.

Palaiminimai

Matydamas minias, Jėzus užkopė į kalną ir atsisėdo.

Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė:

Palaiminti turintys vargdienio dvasią: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.

Palaiminti romieji: jie paveldės žemę.

Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti.

Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.

Palaiminti tyraširdžiai: jie regės Dievą.

Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais.

Palaiminti persekiojami dėl teisumo: jų yra dangaus karalystė.

Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus“.

суббота, 5 ноября 2016 г.

Kokiam iniciatyviam kvailiui gimė išganinga mintis pradėti įgyvendinti Lietuvoje gerąją Ugandos patirtį?




    Yra vienas nuotaikingas BBC Top Gear laidų ciklas, apie jų kelionę per Afrikos kontinentą. 19 serijoje yra epizodas kuomet Džeremis Klarkas su kompanionais važiuoja per Ugandą ir ironiškai suteikia šiai vietovei pasaulinės greičio saugos kalnelių (mūsuose jie vadinami gulinčiais policininkais) sostinės titulą. Toje serijoje, keliautojai po Afriką lėtai bando persiristi per didžiulius asfalto kauburius, gausiai ir chaotiškai supiltus tiesiog valstybinės reikšmės keliuose, bandydami nepramušti savo automobilių karterių. Tikra egzotika. Afrika yra Afrika ten žmonės yra beveik laukiniai, todėl nelabai suvokia, kas yra šie saugos kalneliai ir kur, bei kam jie yra montuojami. Gal televizijoje, o gal kokiuose seminaruose Ugandos valdantieji pamatė jog balti žmonės įrenginėja tokius kalnelius savo gyvenamuose rajonuose ir šalutinuose keliuose, todėl nutarė praplėsti šių kalnelių naudojimą ir gausiai prikrovė jų pagrindiniuose savo valstybės keliuose. Juk visi turi matyti, kad jie irgi yra civilizuoti.

  Būčiau neprisiminės šios laidos epizodo, jei prieš porą dienų, naktį nebūčiau įvažiavęs iš Lenkijos į Lietuvą. Būtent tada aš skausmingai pajaučiau (būtent PAJAUČIAU, nes pamatyti buvo sudėtinga) tokius pačius Ugandietiškus asfaltinės inžinierijos stebuklus sumaniai užmaskuotus valstybinės reikšmės kelyje ties įvažavimu į Lazdijus. Kalnai supilti pagal geriausias Afrikos keliatiesių tradicijas prieš staigų POSŪKĮ, todėl jei tavo greitis nors kiek didenis nei 10 km. per valandą, tu rizikuoji nuskristi tiesiai į kelio griovį. Normalūs žmonės apie posūkį perspėja ženklais, o Lietuvos kelininkai tramplynais. SAFETY FIRST.

   Iš esmės tai gerai, kad išlepintus Europos vairuotojus, šis Ugandos lygio inžinierijos stebuklas pasitinka tik įvažiavūs į Lietuvą. Juk asfalto kalnai ties Lazdijais iškarto nuteikia teisingai ir žmonėms išsklaido rožines iliuzijas jog jie vis dar Europoje. Ties Lazdijais vairuotojai iškarto suvokia, kad šioje šalyje reikia būti įpatingai atsargiam, nes niekada nežinai kokiam iniciatyviam durniui šaus išganinga mintis supilti kalną ar iškasti duobę valstybinės reikšmės kelyje. Šį suvokimą užtvirtina kitas perspėjimas tame pačiame kelyje link Vilniaus. Jei vairuotojas pagalvoja, kad ties Lazdijais buvo tiesiog kažkokia anomalija, tuomet tame pačiame kelyje jį pasitinka Seirijai. Šio kaimo iniciatyvūs priedurniai įsirengė net tris tokius pačius Ugandietiškus asfalto kalnus, savo kontroliuojamoje kelio dalyje. Google maps galima pasižiūrėti kaip išvagotas asfaltas esantis už šių tramplynų. Turbūt ne vieno žioplo užsieniečio karteris arba priekinis bamperis buvo nepataisomai sugadintas. Bet ir tame yra pliusas, pasipildė Mariampolės turgus "naujais" automobiliais iš savartyno.

Top Ger laidos rengėjams būtinai reikia kuo skubiau pranešti, kad Uganda jau seniai nėra saugos kalnelių pasaulinė sostinė. Dabar šis titulas užtikrintai turi būti skirtas Lietuvai. Šie nuostabūs inžinieriniai statiniai  tikrai stebina savo gausa ir formomis visos Lietuvos keliuose. Toks jausmas, kad kiekvieno bažnytkaimio plikbajoris (seniūnas) jaučia nenumaldomą pareigą lygiuotis į Ugandos savivaldos pasiekimus ir pripilti kuo daugiau ir kuo aukštesnių asfalto kalnų valstybinės reikšmės keliuose. Juk tie bjaurūs keliautojai prašvilpia pro jo valdas siaubingu 50 km per valandą greičiu ir nepamato kokius jis darbus atliko savo valdomoje teritorijoje. Tegu bijo ir šliaužia žvalgydamiesi ar nėra kokių kitų slaptų pavojų, taip basižvalgydami kartu pamatys ir tai kur nuėjo EU paramos pinigai. Į gėlynus, fasadus ir aišku puikiuosius asfalto kalnus.

p.s. O jei rimtai, kyla pagrįstas klausimas - kas šioje valstybėje vykdo pagrindinių kelių naudojimo, ženklinimo ir saugos klausimus? Gal reikia pagaliau baigti šią iniciatyvių kvailių klounadą?

O čia būtent ta laida apie Lietuvą, oi atsiprašau apie Afrikos Ugandą:

https://www.youtube.com/watch?v=k6JHEEsrADM

четверг, 27 октября 2016 г.

четверг, 20 октября 2016 г.

Nuosekliai naikinamos, mūsų senosios tautos, atodūsiai



  Šiame video mūsų senosios tautos atodūsiai. Tautos kurią nuosekliai ir negailestingai naikina Vengrijos žydų aferisto Sorošo gausiai priperėti liberalai ir globalistai.

   Greitai mūsų laisvės Kristuje  nebeliks, nes ją pavogs tarp mūsų slapta įsiskverbę apipjaustytieji (kuriems apaštalas Paulius linkėjo visiškai nusipjauti). Daužysime galvas į grindinį po penkis kartus į dieną mečetėse, šuniškai tarnaudami vis labiau pasaulyje įsigalinčiai žydų mafijai.



понедельник, 10 октября 2016 г.

Sėkmės

Sėkmės visiems
Kuriems patiko
Taip pat sėkmės
Ir kam netiko

Kaip bus taip bus
Aš jus palieku
Tikiuosi, kad
Skoloj nelieku

Ir gal kada vėl man reikes,
Kokias naujas temas paliest.
O gal ir ne, Kap Y Tap Y,
Kas žino, kas bus ateityy:)

пятница, 7 октября 2016 г.

ONŪKAS

Nėra baisu kai valstybę valdo kvailiai, bet yra tragedija, kuomet į valdžia ateina INICIATYVŪS kvailiai.

Kas nenori maitinti savus vagis, maitins svetimus.





  Iš esmės artėjančiuose rinkimuose yra pasirinkimas tarp dviejų kompradorų partijų, socialdemokrat-konservatorių arba konservatyvių-socialdemokratų, t.y. tarp vagių ir kvailių. 


  Valdant socvagiams (turintiems didelę patirtį dar iš seno sojūzo) jie vogs iš visų (ir iš savų ir iš svetimų), bet visa tai pasiliks čia Lietuvoje. 

  Valdant konservuotiems kvailiams, jie vaidins švaruolius, gaus pinigus iš svetimų vagių per įvairias schemas ir leis tiems svetimiems vagims dar labiau apvaginėti Lietuvą ir skandinti mus visus skolose. 

  Sunkus pasirinkimas. Eiti balsuoti ir išsirinkti tuos pačius arba neiti balsuoti ir vėl bus tie patys.

kelios mintys

Nesvarbu kas tu, koks tu ir kur tu, svarbu, kad tu nebandai būti kitoks nei esi. 

  Nesistenk užimti svetimos vietos, kad vėliau netektų sielotis jog kitas užėmė tavo. 

  Tvirtai, savo vietoje augantis ąžuolas yra geriau nei iš jo padarytos medienos nuolatinė transformacija.

Demokratiniai įstatymai

Įstatymai tai tinklas, 

Silpnas juose įstringa, 

Stiprus juos suplėšo, 

Gudrus juos apeina, 

Išmintingas neliečia, 

O kvailys - bando išpainioti. 


Bet štai klausimas: 


O kas tas voras, 

Kuris nuolat pina tinklą 

Ir jo pagautėmis maitinasi? 

Tai tikrai nėra tas kurį tu matai 

Ir kurį renki.

Nedaryk

Neimk jei duoda 
Nesijuok jei juokina 
Neverk jei graudina 
Nedaryk nieko, 
Ką tave skatina aplinka. 

Ir jei tu taip elgsiesi 
Labai greitai tapsi 
Turtingas, laimingas 
Ir valdantis 

O jei elgsiesi priešingai 
Amžinai liksi biednas ir kvailas 
SAMDINYS....

O kas jiems?

Šunims perlai, kiaulėms duona? 
Oi susimaišiau, atvirkščiai: 
Kiaulėms perlai šunims duona. 
Ne kažkas ne taip? 
Perlai ir duona, 
Ne šunims ir ne kiaulėms. 
O kas tiems gyvunėliaums? 
Valstybės tarnyba ir samdinio dalia.

Kam moki mokesčius kvaily?

Ar tu žinai kiek tu sumoki kompradorams? 
Kur eina iš tavęs pavogti pinigai? 
Kodėl už algą negali gyvent? 
O tavo balsas bambalį kainuoja... 

Nes ta šalis kurioj tu gyveni, 
Priklauso, bet ne tau durneli, 
Tu gyvulys čionai, 
Nors gal esi seimūnas ar premjeras... 

Ne tavo čia sprendimai ir valdžia, 
Esi tik sukamas sraigtelis. 
Kuriuo manipuliuoja tas kažkas, 
Kuriam priklauso šitos žemės... 

Ar tau ne gėda bočius prisimint, 
Kramsnojant jovalą iš lovio? 
Juk jie valdydavo visus, 
O tau net tavo mintys nepriklauso...

Utarėt

Man nevalna taip kalbėt 
Bet kalbėsiu 
Zlastis ima negaliu 
Tuoj žagsėsiu 
Kirvis kotui nepora 
Nematuosiu 
Galvą išsitrink geny 
Pabandysiu 
Mačys tai ar ne 
Aš nespręsiu 
Po velėna pakasti 
Nenudusiu 
Slovnos buva utarės 
NEBELIKO.

Naujas senas

Jau tuoj tuoj turėsim, 
Gimsta naujas, 
Kiek džiaugsmo ir ateities planų. 

Bet štai iš tarpukojo pasirodo žila galva 
Rinkimų apygardos 
Pagimdo naują seną seimą.

Tu esi tai

Girdėjai posakį: 
Tu esi tai, ką valgai. 
Kvailas posakis. 

Tu esi ne tai ką valgai. 

Tu esi tai: 
Su kuo valgai, 
Kada valgai, 
Iš ko valgai, 
Ir kiek valgai.

Žmonės

Stovi malūnas sugriuvęs 
Žmonės visi vakaruos, 
Liko tik vagys ir sukčiai 
Laukia ką žmonės jiems duos 

Nors nėra čia žmonių 
Nors jie toli 
Bet per PayPalą jie nuolatos 
Duos jums išmaldos 

Likę, jie bando svajones 
Per melagystes pasiekt 
Ir ant svetimo by... (pypt) 
Spėriai į rojų nulėkt 

Nors nėra čia žmonių 
Nors jie toli 
Bet per PayPalą jie nuolatos 
Duos jums išmaldos 

Iš vakarų bando kviestis 
Straipsniais smardina erdves 
„Gryžkit į tėviškę brangią 
Ėsti jau norime mes“ 

Nors nėra čia žmonių 
Nors jie toli 
Bet per PayPalą jie nuolatos 
Duos jums išmaldos 

Žinot jūs ką – nusišaukit 
Niekas gerovės nemes 
Išmaldos dosniai atsiūsim 
Broliais juk esame mes 

Nors nėra čia žmonių 
Nors jie toli 
Bet per PayPalą jie nuolatos 
Duos jums išmaldos ...

AKIMIRKA

Dūmais smirdantys pabūklai 
Nusitaikė į tave 
Nežinai kada jie šaudys 
Bet jauti jog jie šalia 

Viskas gali labai greitai 
Kardinaliai pasikeist 
Nežinai kada nukrisi 
Kur šienelio pasitiest?

Svarbu

Neturiu ką pasakyti 
Bet kalbu by tik kalbėt 
Kad tik aplinka neverstu 
Apie nieką patylėt...

Banda

Mekenk nemekenęs 
Esi tik statistinis vienetas 
Padaugintas iš nulio 
Niekam tu neįdomus 
Niekas tau neatsiskaito 
Banda, tai tavo vardas 

O yra tie kam banda priklauso 
Bet tu ne iš jų rato 
Tavo mama buvo ne tos giminės 
Daugų daugiausia ko gali tikėtis 
Tai tapti sarginiu šunimi 
Bandai prižiūrėti 
Tada tau duos būdą 
Lenciūgą ir dubenį 
Bet greičiausiai tu taip ir būsi 
Visą gyvenimą kerpamas 
Melžiamas, o pabaigoje 
Tave paskers kokioje nors gydykloje 
Ir tu už tai dar dėkodamas mokėsi pinigus ...

Gerontologinis marazmas

Paimk geltoną atsiraitęs 

Žalios nečiulpęs nusikask 

Raudonu godžiai atsikrenkštęs 

Sumaišęs tai į snukį mesk 

Pakrapyk dangišką žydrynę 

Po klonius basas pašlepsėk 

Ir ežeran, o dyvų, dyvai 

Geltonus vidurius išliek. 


Milijonas dingo, liko nuliai 

Kuriais pripildyti centrai 

Po maksimas, rimi ir lidlus 

Jie ritinėjasi linksmai 


Gerontologinis marazmas 

Šioj onkologinėj ligoj 

Pribaigs šią vietą labai greitai 

Ji niekam nebebus skoloj...

Paslaptis

Mintis rimuota turi galią 
Kvailys to niekad nesupras 
O rimas be minties tai chlamas 
Jį į šiukšle dėžę išmes...

Už Lietuvą kurioje NORISI ...

Kaip norisi sušert Masiulį liūtams 
Šimašių ir jo Gentvilą sutuokt 
Nudirti kailį seniui ir anūkui 
Ir bolševikų partiją nudobt... 

Kaip norisi išspardyt biurokratus 
Sukišt į subinę jų sukurtas tvarkas 
Ir pinigus kuriuos pastoviai mokam 
Su procentais iš jų išreikalaut... 

Kaip norisi, kad skolą užaugintą 
Kuri per mokesčius jau baigia mus užsmaugt 
Įstatymu tvarkingai paskaičiuota 
Patiems augintojams per antstolius užkraut... 

Kaip norisi sudegint visus bankus 
Ir popieriukais – eurais rūsį išklijuot 
Gražinti LITĄ, bet ne popierinį 
O auksą ir sidabrą prištampuot... 

Kaip norisi žinot jog esam broliai 
O ne kažkokia avinų banda 
Ir, kad padėti galim broliui noriai 
O dėl to ką gausime tada...

Jau tuoj tuoj

Kur būkumėlis nieko nenutuokia 
Glamūrinių vinta.žynių gauja 
Pakėlę kojas logosais nučiurškia 
Fantasmagoriškai nukaršus šunauja,

Gerantologinių patricijų žudynės 
Paruošus ilotų - plebėjų dauguma 
Dėl nežinojimo furunkulais nusėta 
Jau nekantrauja tapt nauja valdžia ... 

Giriau geriau ne šitą seną chlamą 
O girgždantį naujaraštį iš to, 
Ir jau pragėriau tavo tėvo namą 
Ar nostalgijos nejauti dėl to? 

Formaldegidas palaikų konservams,
Ir sexexpertai - liberalumoj 
Naganas internacionalui 
O mes?
               O jūs ir vėl šiknoj ...

четверг, 25 августа 2016 г.

ateityy




Mes niekas pastoviai vaizduojantys viską
Mes dulkės skrajojančios oro gusyy

Mums ankšta šitoj begalybėj gyventi
Todėl užsidarom mes proto rusyy

Mes lipdom chaosą vaizduodami tvarką
Mes drausminam kūnus aistros pargriauti

Mums reikia, vis maža, mes ateičiai kaupiam

Neraukdami kas gi ten bus ateityy...

пятница, 19 августа 2016 г.

kad žinotų skirtumą



Kai Rehabeamo karalystė buvo įtvirtinta ir Rehabeamas tapo galingas, jis nusigręžė nuo VIEŠPATIES mokymo, su juo ir visas Izraelis. Atsitiko, kad penktaisiais karaliaus Rehabeamo metais Egipto karalius Šišakas surengė žygį prieš Jeruzalę, nes jie buvo nusižengę VIEŠPAČIUI. Jis atžygiavo su tūkstančiu dviem šimtais kovos vežimų ir šešiasdešimčia tūkstančių raitelių. Nesuskaičiuojama kariuomenė atžygiavo su juo iš Egipto – libiai, sukitai ir etiopai. Šišakas paėmė įtvirtintus Judo miestus ir atėjo iki pat Jeruzalės. Tada pas Rehabeamą ir Judo didžiūnus, susirinkusius į Jeruzalę dėl Šišako, atėjo pranašas Šemajas ir tarė: „Taip kalbėjo VIEŠPATS: 'Jūs palikote mane, aš palieku jus Šišakui'“.Tada Izraelio didžiūnai ir karalius nusižemino ir sakė: „VIEŠPATS yra teisus“. Kai VIEŠPATS pamatė, kad jie nusižemino, VIEŠPATIES žodis atėjo Šemajui, tardamas: „Kadangi jie nusižemino, jų nesunaikinsiu, bet suteiksiu jiems šiokią tokią išeitį, ir mano pyktis nebus išlietas ant Jeruzalės per Šišaką. Bet jie bus jo tarnais, kad žinotų skirtumą, ką reiškia tarnauti man ir ką reiškia tarnauti žemės karalystėms“.

 Taigi Egipto karalius Šišakas užpuolė Jeruzalę ir pagrobė Namų turtus bei karaliaus rūmų turtus. Viską išgabeno. Jis pagrobė ir auksinius skydus, kuriuos buvo padaręs Saliamonas. Užtat vietoj jų karalius Rehabeamas padarė skydus iš vario ir patikėjo juos sargybos pareigūnams, saugantiems įėjimą į karaliaus rūmus. Kada tik karalius eidavo į VIEŠPATIES Namus, sargybiniai, jais nešini, eidavo kartu ir paskui sugrąžindavo į sargybos būstą.

вторник, 16 августа 2016 г.

хотелки



Мы хотим, не хотим расставаться,
Не от нас теперь это зависит,
Нас несёт в бесконечность течение,
Растирая хотелки смешные.

Мы живём близоруко взирая,
На бескрайние степи творения,
И по глупости искренне верим,
Что от нас здесь хоть что то зависит.

понедельник, 8 августа 2016 г.

Mozės giesmė (priminimas Mozės mokiniams)

Fariziejai išplūdo Jėzaus išgydytą aklą gimusį žmogų: „Tai tu esi jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai."

Štai Mozės mokymas:


 „Klausykite, dangūs! Aš kalbėsiu, žemė teišgirsta mano žodžius.
 Mano pamokymai kris kaip lietus, mano žodžiai kaip rasa, kaip lietaus srovės ant žolės ir kaip lašai ant želmenų.
 Aš skelbsiu Viešpaties vardą; atiduokite mūsų Dievui garbę!
 Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas ištikimas, be jokios neteisybės, Jis teisus ir teisingas.
Jie sugedo ir nėra Jo vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta.
Argi taip atsilygini Viešpačiui, kvaila ir neišmintinga tauta? Argi ne Jis tavo tėvas, kuris tave įsūnijo? Argi ne Jis padarė ir įtvirtino tave?
 Atsimink senąsias dienas, apsvarstyk praeitų kartų laikus; klausk savo tėvo, jis tau pasakys, savo senelių – jie tau papasakos.
Aukščiausiasis skyrė tautoms kraštus, dalino žmonių vaikams žemes ir nustatė tautoms sienas pagal Izraelio vaikų skaičių.
 Viešpaties nuosavybė yra Jo tauta, Jokūbas – Jo paveldėjimo dalis.
Jis ją rado negyvenamų dykumų platybėje; globojo ir rūpinosi ja, saugojo kaip savo akį.
 Kaip erelis moko skristi savo jauniklius, pats sklando virš lizdo ištiesęs savo sparnus ir neša juos ant savo sparnų,
 taip Viešpats vienas ją vedė; nebuvo su Juo jokio kito dievo.
Jis vedė ją žemės aukštumomis, maitino laukų vaisiais, davė medaus iš akmens ir aliejaus iš kietos uolos,
 sviesto iš karvių, pieno iš avių, taukų iš ėriukų, Bašano avinų ir ožkų; gerų kviečių ir vyno iš vynuogių kraujo.
Nutukęs, suriebėjęs, sustorėjęs Ješurūnas paliko Dievą, savo Kūrėją, ir paniekino išgelbėjimo Uolą.
Svetimais dievais ir bjaurystėmis jie sukėlė Viešpaties rūstybę.
Jie aukojo demonams, ne Dievui, naujiems dievams, kurių jie nepažino, kurie ką tik pasirodė, kurių nebijojo jų tėvai.
 Uolą, kuri tave pagimdė, tu paniekinai ir užmiršai Dievą, savo Kūrėją.
 Viešpats tai matė ir bjaurėjosi jais, nes Jį supykdė Jo sūnūs ir dukterys.
Jis tarė: ‘Paslėpsiu nuo jų savo veidą ir žiūrėsiu, koks bus jų galas. Tai yra sugedusi karta, neištikimi vaikai.
Jie sukėlė mano pavydą tuo, kas nėra dievai, supykdė mane savo tuštybėmis;

 Aš sukelsiu jų pavydą tuo, kas nėra tauta, supykdysiu neišmanančia tauta. 
 Mano rūstybės ugnis užsidegė. Ji degins iki pragaro gelmių; ris žemę, jos vaisius ir kalnų pamatus.
 Aš krausiu ant jų nelaimes ir šaudysiu į juos savo strėlėmis.
Jie bus varginami bado ir naikinami drugio bei baisiausio maro. Siųsiu jiems plėšrius žvėris ir nuodingas gyvates.
Lauke juos naikins kardas, o viduje – siaubas, negailėdamas jaunų, senų nė kūdikių.
 Aš būčiau sunaikinęs juos visiškai, net prisiminimą apie juos išdildęs iš žmonių atminties,
bet nedariau to, kad kartais jų priešai nesugalvotų sakyti, jog jie sunaikino juos, o ne Viešpats.
Tai neišmintingi žmonės, neturintys supratimo.
O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.
 Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?
Mūsų Uola nėra tokia, kaip jų uola, patys mūsų priešai tai liudija.
Tikrai jų vynmedis yra iš Sodomos ir Gomoros laukų. Jų vynuogės yra nuodingos ir vynuogių kekės karčios.
Jų vynas yra slibinų ir angių nuodai.
 Visa tai laikoma mano užantspauduotame sandėlyje.
Mano atlyginimas ir kerštas, kai jų kojos paslys. Jų pražūties diena arti, greitai juos ištiks tai, kas jiems skirta’.
Viešpats teis savo tautą ir pasigailės savo tarnų, kai jų jėgos bus išsekusios.
Jis sakys: ‘Kur jų dievai, uola, kuria jie pasitikėjo?
Kur tie, kurie valgė jų aukų taukus ir gėrė jų aukų vyną? Tegul jie pakyla ir padeda jums.
Supraskite, kad Aš esu vienas ir šalia manęs nėra kito dievo. Aš užmušu ir atgaivinu, sužeidžiu ir gydau; ir niekas neišgelbės iš mano rankos.
Aš, pakėlęs ranką į dangų, sakau – Aš esu gyvas per amžius.
Aš išgaląsiu savo žibantį kardą ir teisiu. Atkeršysiu savo priešams ir atlyginsiu tiems, kurie manęs nekenčia.
Mano strėlės pasigers nuo kraujo, o mano kardas ris mėsą, kraują užmuštųjų ir belaisvių, priešo vadų galvas’.
Džiaukitės, tautos, kartu su Jo tauta, nes Jis atkeršys už savo tarnų kraują, kerštu atlygins priešams ir pasigailės savo žemės ir savo žmonių“.








Mokinys nėra viršesnis už mokytoją: kiekvienas mokinys bus gerai išlavintas, jei bus kaip mokytojas.

Mozės mokymą Dievas užbaigė šiais žodžiais: 
   "Kadangi judu nusikaltote man prie Meribos vandenų Cino dykumoje, Kadeše, ir neparodėte mano šventumo tarp izraelitų, tu matysi žemę, kurią duodu izraelitams, bet neįeisi į ją“ 

TAI GALIOJA IR MOZĖS MOKINIAMS KURIE NEKLAUSO MOZĖS IR ATMETA MESIJO - JĖZAUS KRISTAUS MOKYMĄ.

P.S. 
Ne savo tautą pavadinsiu savąja tauta ir nemylimą – mylima.
 .