четверг, 14 июля 2016 г.

Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus




Neapmaudauk dėl nedorėlių,
nepavydėk tiems, kurie daro pikta.
Juk jie veikiai išnyks kaip žolė
ir nuvys kaip vešlūs augalai.
Pasitikėk VIEŠPAČIU ir daryk gera, –
gyvensi krašte ir būsi saugus.
Džiaukis iš širdies VIEŠPAČIU,
ir jis suteiks tau, ko trokšta tavo širdis.
Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią,
pasitikėk juo, ir jis padės.
Tavo dorumą jis nušvies kaip dienos šviesą,
o tavo teisingumą padarys
kaip vidudienį.
Būk kantrus ir lauk VIEŠPATIES,
neapmaudauk dėl to, kuriam viskas sekasi, –
dėl žmogaus, rezgančio savo piktus kėslus.
Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio –
neapmaudauk, – tai tik į pikta veda.
Juk nedorėliai bus pakirsti,
bet tie, kurie laukia VIEŠPATIES, –
paveldės žemę.
Dar valandėlė, ir nedorėlio nebebus –
žvalgysies po vietą, kur jis buvo,
jis bus dingęs.
Bet kuklieji paveldės žemę,
gėrėsis gausia gerove.
Nedorėlis spendžia pinkles teisiajam
ir griežia ant jo dantimis.
Bet Viešpats iš jo juokiasi, nes mato jo būsimą dieną.
Nedorėliai traukia iš makščių kalavijus
ir įtempia lankus,
kad parblokštų varguolį ir beturtį,
ir nužudytų dorai gyvenančius.
Bet jų kalavijai smigs jiems patiems į širdį,
jų lankai bus sutrupinti.
Tas truputis, kurį turi teisusis,
vertingesnis už daugelio nedorėlių turtą.
Juk bus sutrupinti nedorėlių ginklai,
o teisiuosius VIEŠPATS palaikys.
VIEŠPATS rūpinasi tais, kurie jo klauso,
ir paveldas amžinai jiems priklausys.
Nelaimės metu jie nebus apvilti
ir bado dienomis jie valgys iki soties.
Bet nedorėliai žus –
VIEŠPATIES priešai dings lyg pievų žolė,
išsisklaidys tartum dūmai.
Nedorėlis skolinasi ir negrąžina,
bet geras žmogus yra dosnus ir nesiliauja davęs.
Juk tie, kuriuos VIEŠPATS laimina,
paveldės žemę,
o tie, kuriuos jis keikia, bus išvaryti.
VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius ir saugo tą,
kurio keliu džiaugiasi.
Nors ir sukluptų, jis neliks gulėti,
nes VIEŠPATS padės jam atsikelti.
Buvau jaunas, ilgai gyvenau,
bet nemačiau nei Dievo
palikto teisiojo,
nei jo vaikų, prašančių duonos.
Teisusis visad dosniai kitiems duoda ir skolina,
jo vaikai tikra palaima.
Venk pikta ir daryk gera,
kad gyventum amžinai,
nes VIEŠPATS myli, kas teisinga,
ir neapleidžia savo ištikimųjų.
Jis saugo juos amžinai,
bet nedorėlių palikuonys bus išvaryti.
Teisieji paveldės kraštą,
jame gyvens amžinai.
Išmintis ateina iš teisiojo lūpų,
jo liežuvis sako, kas teisinga.
Savo Dievo Mokymą jis laiko širdyje,
jo žingsniai nuo Mokymo nenuklysta.
Nedorėlis teisiojo tyko,
mėgina jį nužudyti.
VIEŠPATS jo nepaliks priešo rankoje,
neleis būti pasmerktam teisme.
Pasitikėk VIEŠPAČIU ir laikykis jo kelio,
jis pagerbs tave, duodamas paveldėti žemę, –
tu matysi išvaromus nedorėlius.
 Mačiau nedorėlį – valdingą, –
iškilusį virš visų lyg kedrą Libano.
Vėl ėjau pro šalį,
ir, tikėk manimi, ten jo nebebuvo.
Nors ir ieškojau, bet neberadau.
Brangink nuoširdų žmogų, įsižiūrėk į dorą,
nes taikus žmogus turi ateitį.
Bet nusidėjėliai bus visiškai sunaikinti,
nedorėlių palikuonys bus išnaikinti.
Teisiųjų išgelbėjimas eina iš VIEŠPATIES, –
jis yra jų tvirtovė sunkumams užėjus.
VIEŠPATS jiems padeda ir iš bėdos
juos ištraukia, –
išgelbsti juos nuo nedorėlių ir išvaduoja,
nes jie ieško jame užuovėjos.

понедельник, 4 июля 2016 г.

Teologija - Dievo tyrinėjimas. Ar Dievas tapo laboratorine žiurke, kad Jį tyrinėtum?




„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu.“

Dievo Sūnus Jėzus Kristus ir Jo mokymas buvo atmestas puikiai apmokytų Izraelio teologų.

Prisiminkim, kaip paveikia formalizuotas mokymas ir žmogiška išmintis pašauktus ir tikėjimui turinčius paklusti žmones:

Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų partijos. Degdami pavydu.... (Apd 5,17)

Matome, kad vyriausias Izraelio kunigas ir jo artimiausia aplinka buvo sadukiejai, o ką sako Raštas apie sadukiejus:

.....sadukiejai sako, kad nėra nei prisikėlimo, nei angelų, nei dvasios..... (Apd 23,8)

Tai yra vyriausieji Izraelio Kunigai buvo netikintys žmonės. Jie buvo pasaulietine išmintimi ir priesakais sekantys žmonės, ieškantys ne tai kas Dievo, bet tai kas žmonių, nors formaliai žmonių akyse jie tarnavo Dievui.

Taip pat atsiminkime, kaip Dievo žmonių biologiniai vaikai elgiasi, kai juos tarnystei paskiria vien dėl to, kad jų tėvas buvo išrinktas Dievo:

Helis labai paseno. Jis girdėjo, ką jo sūnūs darė Izraeliui, kaip jie suguldavo su moterimis, kurios susirinkdavo prie Susitikimo palapinės. Tėvas klausė: 'Kodėl taip darote? Aš girdžiu apie jūsų piktus darbus iš žmonių. Negerus dalykus aš girdžiu apie jus, mano sūnūs. Jūs vedate Viešpaties tautą į nusikaltimą. Jei žmogus nusikalsta žmogui, jį teis teisėjas, bet jei žmogus nusideda Viešpačiui, kas jį užtars?' Jie neklausė savo tėvo, todėl Viešpats nusprendė juos nužudyti. (1 Sam 2,22-25)

Kai Samuelis paseno, paskyrė teisėjais Izraelyje savo sūnus. Jo pirmagimis sūnus buvo Joelis, o antrasis - Abijas. Jie buvo teisėjai Bersabėjoje. Tačiau jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet pasidavė godumui, imdavo kyšius ir iškreipdavo teisingumą. (1. Sam 8,1-3)

Pokalbyje su vienu senu kataliku kunigu teko išgirsti posakį „argi įmanoma atlikti tai ką sako Kristus, tai tik metaforos, kurias išaiškina teologija ir bažnyčios mokymas“. Lygiai taip pat Raštą suvokia ir kitų bažnyčių teologiniai apologetai. Jie kritikuoja katalikus, o patys daro lygiai tą patį, nes suklumpa už suklupimo akmens, nes laisvę Kristuje jie suvokia kaip laisvę savo kūnui, pamiršdami apaštalo Pauliaus perspėjimą:

Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems.. (Gal 5,13)

Jei tenka susidurti su naujųjų bažnyčių mokymu, pastebėkite, ko jie dažniausiai moko bažnyčios sarangoje ir tarpusavio santykiuose, atsakymas aiškus – išvadų ir apibendrinimų iš Pauliaus laiškuose nurodytų kompromisinių Pauliaus tarnystės formų. Tuo tarpu, lygiaverčio mokytojo Jokūbo laišką pamini lyg tarp kitko, jau nekalbant apie Kristaus kalno pamokslą arba Jo įsakymą atleisti atgailaujančiam broliui per diena iki septyniasdešimt septynių kartų. Daugelis mokytojų pamiršta (o gal nesuvokia), kad visi tie Šv.Rašte išdėstyti vaizdiniai ir pamokymai sudaro vieną bendrą Kristaus kūno suvokimą, kompromisų pilname realiame Kristaus sekėjo gyvenime.

Kažkada, krikščionybės aušroje, jau pradėtoje formalizuoti bažnyčioje, negalėdami pereiti per šį (tikėjimo ar darbų viršenybės) prieštaravimą, išsiskyrė rytų (Bizantija) ir vakarų (Roma) krikščionių katalikų keliai. Pagrindinis skirtumas tarp jų tapo Šv.Rašto mokymų išdėstymas, t.y. Rytų katalikų bažnyčioje Naujajame Testamente, po apaštalų darbų knygos, iškarto eina Jokūbo mokymas nukreiptas į tikro tikėjimo atspaudą realiame gyvenime, t.y. tikėjimo vaisių - darbus. Vakarų katalikų bažnyčioje Naujajame Testamente, po apaštalų darbų knygos, iškarto eina Pauliaus laiškas Romiečiams, akcentuojantis tikėjimo pirmenybę nekreipiant dėmesio į darbus.

Mano galva, šiuo atveju Dievas aiškiai parodė savo palankumą vakarų katalikų bažnyčiai, išsklaidydamas ir padalindamas rytų katalikų bažnyčią, nes ir tikėjimo esmė (Jon 1,1-3) mus moko, kad pradžioje buvo Žodis ir tik per Žodį atsirado viskas. Taip pat pasaulio sukūrimo tvarka išdėstyta aiškiai „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.“ (Pr 1,1) t.y. pradžioje Dievas sutvėrė dvasinį pasaulį – dangų ir tik po to materija – žemę.

Dėl mokytų krikščionių ir to kokie darbo vaisiai buvo po to kai Paulius ignoravo Kristaus perspėjimą (Mt 28,8-10) nesivadinti mokytojais o būti broliais, mes matome Naujajame Testamente:

Naktį Viešpats regėjime prabilo Pauliui: 'Nebijok! Kalbėk ir netylėk! Aš esu su tavimi ir niekas nesikėsins tau kenkti, nes šiame mieste daugel žmonių - manieji'. Ir jis ten pasiliko metus ir šešis mėnesius, mokydamas juos Dievo žodžio. ....

Pauliui būnant Korinte, jis ne vien paskelbė Evangeliją ir leido Šv.Dvasiai veikti, bet pats asmeniškai mokė juos metus ir šešis mėnesius. Šio mokymo vaisius labiau negu aiškiai matomas iš vėliau jo rašytu dviejų laiškų Korintiečiams, kuriuose jis pašiurpęs dėl daromų nuodėmių, bando taisyti padėtį, dar labiau visą suveldamas ir formalizuodamas santykius savo ankstesnės fariziejų ir rašto žinovų patirties įtakoje. (Apd 18,9-11)

Visa tai atsitinka todėl, kad „Nes mano mintys yra ne jūsų mintys ir mano keliai - ne jūsų keliai, - sako Viešpats.“(Iz 55,8)

Mes turime visada prisiminti, kad "Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių."

Teologijos diplomas ir mokslinis laipsnis nenurodo į žmogaus artumą Dievui. Todėl neverta pasitikėti žmogumi vien dėl to, kad jis yra pripažintas teologas. Dar daugiau, Biblija moko, kad būtent mokslas iškreipia tikro tikėjimo esmę: „Kaip jūs galite sakyti: 'Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus'? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį.“ (Jer 8,8)

Kristus yra virš mūsų supratimo, todėl esant reikalui Jis gali prabilti ir per asilą (Sk 22,30). Jei norite sekti Kristumi, kreipkitės maldoje tiesiai į Jį, nes tik Jis gali duoti tikrą atsakymą, Jis yra Gyvas Dievas ir jam nereikia jokių tarpininkų tam, kad bendrauti su savo mokiniais.

VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas

VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas,
ko turėčiau bijotis?
VIEŠPATS yra mano gyvenimo tvirtovė,
prieš ką turėčiau drebėti?
Kai nedori žmonės užpuola mane,
norėdami mane suėsti –
jie, mano užpuolikai ir priešai,
klumpa ir žūva.
Nors kariuomenė apgultų mane,
mano širdis nebijotų;
nors karas man būtų paskelbtas,
net tada pasitikėčiau.

Vieno teprašau iš VIEŠPATIES,
tik vieno tenoriu –
gyventi VIEŠPATIES Namuose
per visas savo gyvenimo dienas,
gėrėtis VIEŠPATIES žavumu
ir lankyti jojo Šventyklą.
Juk vargo dieną jis paslėps mane savo pastogėje,
suteiks man globą savo palapinėje,
užkels mane aukštai ant uolos.
Nūn keliu galvą prieš visus mane supančius priešus
ir atnašauju aukas jo palapinėje
su džiaugsmo šauksmais,
giedu giesmę, šlovindamas VIEŠPATĮ.

Išgirsk mano balsą, VIEŠPATIE, kai šaukiuosi,
būk man maloningas ir išklausyk mane!
„Eikš, – sako man širdis, – jo veido ieškok!“
Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškau!
Neslėpk nuo manęs savo veido,
neatstumk supykęs savo tarno, –
tu buvai mano pagalba.
Neatmesk manęs, nepalik manęs,
Dieve, mano Gelbėtojau.
Nors mano tėvas ir motina mane paliktų,
tačiau VIEŠPATS mane priims.

Mokyk, VIEŠPATIE, mane savo kelio,
dėl mano budrių priešų vesk mane lygiu taku.
Neatiduok manęs priešininkų sauvalei,
nes melagingi liudytojai sukilo prieš mane
ir smurtu alsuoja.
Tikiu, kad patirsiu VIEŠPATIES gerumą
gyvųjų šalyje.
Pasitikėk VIEŠPAČIU ir būk stiprus!
Turėk drąsos ir pasitikėk VIEŠPAČIU!

суббота, 2 июля 2016 г.

Tu turi pasirinkti.



    Tu turi pasirinkti.

   Arba tu eini su Dievu. Nors ir nematydamas, nežinodamas ir neapčiuopdamas, bet tvirtai pasitiki Juo kaip Asmenybę, tave girdinčia, matančia ir besirūpinančia tavimi.

  Arba tu esi savo gyvenimo kalvis ir visą dievo (monoteistinės filosofijos vienio) mokymą priimi kaip naudingą ir naudotiną įrankį savo siekiams pasiekti. Laikydamasis septynių Nojaus vaikų materialistinių įsakymų, kaip filosofinio religinio gyvenimo statybos pagrindo.

  Atsakyk sau atvirai, kas tau yra Dievas? Virš visko esanti substancija, kažkoks begalinis, nesuvokiamas neapčiuopiamas ir nenusakomas protas ar vis dėl to ASMUO, su Kuriuo tu gali bendrauti?

  Jei tau dievas yra sistema, mokymas ir įrankis, tuomet nedelsk ir tapk prozelitu Judaistinėje religijoje.  Kartu su Šimašiais , Guogomis ir kitais žydų ekstremistais pradėk tarnauti kokioje nors liberalioje partijoje kuriant visuotinę žmogiško protavimo sistemą (gamtosaugoj, vaikosaugoj, sveikatosaugoj ir pinigosaugoj) artinant MATERIALISTŲ KARALIAUS (MESIJO) ATĖJIMĄ ir totalų gojų pavergimą. Nedelsk ir nepavėluok tapti vergų (malkų kirtėjų ir vandens nešėjų) prievaizdu jų statomai šventyklai.

  O jei tu pasitiki Jėzaus Kristaus mokymu ir tiki, kad DIEVAS GYVAS, kad Jis tave mato, girdi ir sugeba atsakyti, tuomet nedelsk ir tapk Dievo draugu, nuo kurio Jis nieko neslepia ir už kurį aukoja Pats Save idant sujungtu ir suvienytu tave su Savimi ir išgydytu tavo sužeistą AMŽINĄ esybę.

  Nemesk perlų kiaulėms ir savo duonos šunims. Tegu tie kas skirti pražūčiai eina į pražūtį, o tu gręžkis į Gyvajį Dievą, Kuris YRA Kuris Buvo ir Kuris greitai ateis. Išmintingai kovok savo MAŽĄ KOVĄ, Kristaus būtent tau parinktoje vietoje. Te niekas apie tai ne žino, bet savo laiku labai aiškiai pajaučia.

  Ir nors jų bus kaip pajūrio smilčių, TIK LIKUTIS BUS IŠGELBĖTAS.