пятница, 19 февраля 2010 г.

Istatymai

   Kai užsieniečiai niekindavo kilmingosios Spartos gyventojus sakydami, kad šie neišsilavinę stačiokai, Spartiečiai atkirsdavo „Taip mes vieninteliai iš visų Graikų neesame išmokę visų jūsų šlykštybių“.

  Mus valdanti kolūkietiška nomenklatūra kopijuoja viską, net nesusimąstydama kas ir kam sukūrė tam tikras normas ir bendrabūvio mechanizmus. Visa Lietuvos įstatyminė bazė tai kažkoks skirtingų užsienietiškų įstatymų kratinys, neturintis jokio sąryšio su mūsų gyvenimo realybę ir skirtas tik tam tikrų merkantilinių interesų tenkinimui. Visi įstatymai priimami su intencija "o vat estai (kaip pavyzdys) jau turi tokį įstatymą".

   Aš dar kartą grįšiu prie Graikų (senovės Graikų, nes dabartiniai su jais neturi nieko bendra). Įstatymas Graikų kalboje buvo įvardijamas žodžiu „nomos“. Žodis "nomos" turi daug reikšmių, viena iš jų yra – „Griežtos formos muzikinis kūrinys“. Graikai puikiai suvokė, kad įstatymas turi būti harmoningas kaip muzikos kūrinys. Ar mūsų įstatymai jums primena muzikos kūrinį? Abejoju, greičiau tai kažkokia padrikų garsų kakofonija. Lietuvoje nėra žmonių kurie nebijotų imtis valdyti šalį. Aš nekalbu apie atėjimą į valdžią savo asmeniniam gerbuviui tenkinti, aš kalbu apie bendruomenės gerovę. Dabartinėje valdžioje yra tik tie, kas sugeba prisitaikyti, o ne valdyti. Valdymas yra atsakomybės už priimtus sprendimus prisiėmimas, ar kas nors mūsų valdžioje prisiima atsakomybę už tai ką jie daro? Du trečdaliai viso mūsų biudžeto leidžiami valstybės valdymui. Vien tik valdininkų išlaikymui yra išleidžiama dvylika milijardų litų, iš nepilnų dvidešimties surenkamų į biudžetą. Mes kiekvienas sumokame nuo kiekvieno tūkstančio litų, per įvairius mokesčius, beveik 700 Lt. Ar suprantate, kad mes kas savaitę dirbame neaišku kam beveik 4 dienas nemokamai. Net baudžiaunininkai turėdavo mažesnį lažą savo ponams. Dėl kolūkiečių buko valdymo, beveik pusė (jei ne daugiau) Lietuvos žmonių jau paversti bankų ir įvairių finansinių aferistų vergais. Žmonės vergauja keliuose darbuose, žemindamiesi ir kentėdami viską vien už tai, kad susimokėti eilinę išpirką savo vergvaldžiui – skandinaviškam bankui. Skandinavai Lietuvoje ima atvirai plėšikiškas 14 - 20 proc. mėnesines palūkanas, kai tuo tarpu pas save tik 1,5 – 2 proc.. Iš savų jie neplėšia. Normalios bendruomenės už plėšikavimą sodina, bet mūsų teisėsauga taip pat jau dirba užsieniečiams. Iki šiol Lietuvoje nėra fizinių asmenų bankroto įstatymo, todėl į tarptautinių finansinių aferistų tinklą papuolę mūsų piliečiai, nebeturi galimybės netgi pradėti gyvenimą iš naujo ir yra tapę amžinais vergais. Mus valdantys idiotai sutiko su tuo, kad Lietuviams iš Europos fondų būtų mokami pinigai (grašiai) už tai, kad jie jau nebedirbtų tų darbų iš kurių visada prasimaitinsi. Ir tai nėra slapta, vos ne kiekvienas laikraštis yra prikimštas reklamos apie išmokas tiems kas atsisakys darbų kaime, kas nebežvejos jūroje, kas nebeaugins nieko. Mūsų akyse iš mūsų visuomenės daro vergus ilotus – liumpen proletariatą, kuriuos paskolų pagalba paverstų bebalsiais gyvuliais. Prisiminkite Giotę „Nėra beviltiškesnės vergystės, nei vergystė tų, kurie mano jog yra laisvi nuo pančių.“. Žmonės įsivaizduoja, kad jie kažką turi ir dėl to dirba, nors realiai jie gyvena bankų jiems suteiktose patalpose, važinėja bankų mašinomis ir augina bankams jau nuo gimimo priklausančius vergiukus (savo vaikus). Būtetn dėl vergystės įtvirtinimo, finansiniai okupantai ir lobiruoja įstatymus tipo „dėl smurto prieš vaikus“ tam, kad Lietuviai tėvai nebetektų jokios įtakos savo vaikams ir iš tų vaikų jie galėtų padaryti bebalsius savo įnorių tenkinimo mankurtus, be tėvynės, tradicijos ir tėvų.

   Makedoniečiu karalius Pilypas (Aleksandro tėvas) treniruodamasis parkrito. Atsikėlęs jis pasižiūrėjo į savo kūno atspaudą likusį ant smėlio ir atsidusęs pasakė: „Kaip mažai žemės mums reikia ir kaip daug mes jos norime“. Gal pagaliau baikime pastoviai tarnauti už tuštybę, tapkime patys savimi, atsisakykime to be ko mes galime gyventi. Neimkime jokių paskolų, susitaikykime su giminėmis, kaimynais ir draugais, su kuriai susipykome įtraukę juos į kokią užsienietišką finansinę piramidę, įkalbėję pasirašyti kokį grobikišką gyvybės draudimą, pardavę kokį bevertį užsienietišką niekalą. Pradėkime gyventi savo bendruomenėje o ne iliuzijose. Prisiminkite filosofą Diogeną. Jis atsisakė visko ir gyveno bačkoje. Vienintelis jo turtas buvo molinis puodelis, bet kartą jis pamatė, kad vaikai geria vandenį pasisemdami ranka, todėl jis sudaužė puodelį ir nieko neturėdamas gyveno laimingiausia gyvenimą. Kartą pas jį atėjo dvaro filosofas ir stebėdamas kaip Diogenas plauna valgomas šaknis upelyje pradėjo priekaištauti „Jeigu tu mokėtum padlaižiauti galėtum tarnauti dvare ir tau nereikėtų plauti šakniagumbių". Į tai Diogenas atsakė, - „Jei tu mokėtum plauti šakniagumbius, tau nereikėtų padlaižiauti dvare“.

   Tiems kas dabar valdo Lietuvą (nuoširdžiai), aš patarčiau prisiminti Makedoniečių Karaliaus Pilpo valdymo išmintį:

   Jam kartą pasakė „Nubausk Atėniečius, nes jie keikia tave“. Pilypas nustebęs paklausė „O po to kai aš juos nubausiu, jie ką pradės mane šlovinti?“ ir pridūrė „Nuo Atėniečių keiksmų aš tampu tik geresnis, nes stengiuosi parodyti visam pasauliui, kad tai melas“. Jeigu jam sakydavo „toks ir toks tave bara, išvyk jį“, į tai karalius atsakydavo „Kam? Tam, kad jis vietoj to, kad barti mane tarpe tų kurie mane pažysta, bartu akivaizdoje tų kurie manęs nežino“. Jam karta pasakė „Toks ir toks šmeižia tave, nužudyk jį“, karalius atsakė „kam? Geriau pakvieskite jį pas mane į puotą“ Karalius vaišindavo tą kuris jį šmeižė, apdovanodavo ir vėliau klausdavo tų kurie įskundė „Ar šmeižia?“ - „GIRIA!!!” – „štai matote, aš geriau žinau žmones nei jūs“



p.s. Aš tikrai norėčiau, kad mes pagaliau atsitokėtume ir susikurtume tokią bendruomenę apie kurią galėtume pasakyti Periklio žodžiais:


  Mūsų valstybės papročiai nėra gauti iš kažkur. Mes nepamėgdžiojame užsieniečius, o patys duodame pavyzdį. Mes vadiname savo santvarką bendruomenės valdžia todėl, kad ji laikosi ne ant mažumos bet ant daugumos tautos. Įstatymas suteikia mums visiems vienodas galimybes, o pagarba įstatymui atlygina kiekvienam pagal nuopelnus. Bendruose reikaluose mes vienas kitam padedam, o asmeniniuose mes nemaišom vienas kitam. Aukščiau už viską mums yra įstatymai, o moraliniai įstatymai yra aukščiau nei rašytiniai !!!


Biblija mus moko:

 Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės! (1 Tes 5,21)


Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka

1 комментарий:

Fizinio asmens bankrotas комментирует...

Sutinku, kad Lietuvos įstatyminė bazė toli gražu nėra pati tobuliausia ir palankiausia paprastiems žmonėms. Kartais net susimąstau, kokioje planetoje gyvena žmonės, kurie kuria ir priima įstatymus :) Nors nereikia visko piešti tik juodomis spalvomis, pasitaiko ir tam tikrų teigiamų pokyčių, kaip pavyzdžiui, asmens bankroto įstatymo pakitimai ir subtilybės.