понедельник, 22 февраля 2010 г.

Mudu

Tavo pirštai plaukus glosto,
Negailėdami glamonės.
Ir vaivorykštės palaimos,
Tylutėliai vaizdą kloja.
O klausa dabar tegirdi,
Kaip širdis iš lėto šėlsta.
Būgnais ausyse griaustinis,
Tvinksi didindamas tempą.
Rankos ieško to kas gimta,
Kas glamones jųjų jaustų.
Plėšdamos tai kas nuausta,
Audžia audinį iš geismo.
Lūpų kvapas liepos žiedo,
Surakina dvi esybes,
Ir kaip atskiros gyvybės,
Šokį sau jos pačios šoka,
Vedamos tos beprotybės,
Kuri visą veiksmą valdo......
Akimirka .... štai tyla ...
Ten tu puiki ir atskira,
Čia aš, ištuštintas ir prislėgtas,
Sunkaus kaip švinas oro.
Ir tik tiksėjimas nuo sienos,
Dar ritmą primena dviejų širdžių.
Ir palaiminga tuštuma,
Mus nuneša giliai į saldų miegą...


...

Комментариев нет: