понедельник, 15 февраля 2010 г.

Ar galima mokyti Dievo Žodžio?

   Šv.Raštas aiškiai sako, kad Dievo Žodžio mokyti (aš pabrėžiu MOKYTI) negalima. Bet koks formalizuotas ir struktūrizuotas Dievo Žodžio mokymas yra atsitraukimas nuo Dievo - tai stabmeldystė širdyje. Dievo Žodį galima tik SKELBTI ir tada pats Žodis atliks tai kam yra siųstas.

  Dievo Žodis yra gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją. Jis prasiskverbia iki pat sielos ir dvasios atšakos, iki sąnarių ir kaulų smegenų, ir teisia širdies mintis bei sumanymus (Hebr. 4,12).

   Mes savo supratimo ribose negalime ir neturime teisės mokyti to ko neišmanome. Biblija aiškiai moko, kad „nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies. (1 Kor 13,9)" ,,...Jei kas mano ką nors žinąs, tai jis dar nieko nežino, kaip turi žinoti (1 Kor 8,2)"... „aš pamačiau visus Dievo darbus ir supratau, kad žmogus negali suvokti, kas vyksta po saule. Kaip žmogus besistengtų tyrinėdamas, jis nesuvoks to; net išmintingasis, kuris tariasi žinąs, to nesupras” (Mok 8,17).

   Mes nei vienas neesame pasiekę tobulo supratimo ir pažinimo, todėl mes galime tik skelbti Dievo Žodį ir Žodis pats atliks visą darbą „... mano žodis, kuris išeina iš mano burnos, negrįš tuščias, bet įvykdys mano valią ir atliks tai, kam yra siųstas." ( Iz 55,11)

   Jeigu mes priešindamiesi Dievui, mokome Žodžio savo supratimo rėmuose, mes atsitraukiame nuo Jo ir pridarome problemų ir sau ir tiems kas mūsų klauso, priversdami klausytojus sekti žmogumi sukurdami savo struktūrą, nors turėtume skelbti, kad žmogus turi sekti tik Kristų ir klausyti tiktai Jo.

   Ortodoksai Stačiatikiai turi tokią apaštalinę praktiką. Skaitant Dievo Žodį bažnyčioje jie yra nustatę taisyklę skaityti be jokių emocijų ir vienodu tembru, tam, kad Žodis nebūtų apsunkintas (suterštas) skaitančiojo emocija ir, kad klausantis žmogus, iš tos pačios skaitomos Dievo Žodžio dalies įgautu jam asmeniškai skirtą žinią nuo Dievo, be skaitančiojo pergyvenimų.

  Kiekvienam žmogui individualiai duodama iš Dievo malonės. Kristus atėjo dėl kiekvieno žmogaus asmeniškai, o ne dėl šėtoniškose sinagogose be proto šokančios, dirbtinoje ekstazėje rėkiančios ir trypiančios minios (tai baalo – pinigų dievo garbinimas). Jei žmogus pradeda gyventi jam skaitančiojo ir aiškinančiojo Dievo Žodį emocijomis ir pergyvenimais, jis tampa nebe Kristaus kūno nariu, o to žmogaus kuris perteikia savo Dievo Žodžio supratimą gyvenimo (kūno) dalimi. Todėl visos nuodėmės ir suklydimai kuriais gyvens mokytojas, persiduos betarpiškai ir jo klausantiems žmonėm (Iz. 43,27). Tokie surinkimai tampa ne Dievo Kristaus surinkimu, o Lino, Vasios, Adeladžados, Jano ar Dereko surinkimais. Tų mokytojų kūno dalimis tapusių žmonių gyvenimai tampa tiesiogiai priklausomi nuo savo mokytojų malonės ir šventumo, o ne nuo Dievo. Baisu yra pasitikėti ne Kristumi o žmogaus (pastoriaus, vadovo ar mokytojo) šventumu, nes .. „Mes visi esame kaip nešvarūs, mūsų teisumas kaip purvini skarmalai. Mes visi vystame kaip lapai, mūsų piktadarystės blaško mus kaip vėjas.” (Iz 64,6).

    Kristus aiškiai perspėjo savo tikrus mokinius: „Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas - Kristus. (Mt 23,10). Jam antrindamas Paulius, Šv. Dvasios įkvėptas kalbėjo apie tuos, kas save įvardina įstatymo mokytojais „Jie norėtų būti įstatymo mokytojais, bet nesupranta nei ką kalba, nei ką tvirtina (1 Tim 1,7)".

   Daugelyje diskusijų (su protestantais) man tenka išgirsti - bet juk Paulius pats tvirtino, kad „Ir šiuos Dievas paskyrė bažnyčioje: pirma - apaštalais, antra - pranašais, trečia - mokytojais; po to - stebuklai, paskui - išgydymų dovanos, visokia pagalba, vadovavimai, įvairios kalbos. (1 Kor 12,28)". Kalbėdami taip, jie aiškiai parodo savo atsitraukimą nuo Dievo, klausant savo mokytojo Liuterio šėtonišką, apaštališkos Kristaus visuotinės bažnyčios skaldytojo, mokymą kuris juos apakino. Čia Paulius aiškiai kalbėjo ne apie Dievo Žodžio mokytojus. Tai bažnytinės tvarkos mokytojai, elgesio darbų ir pan. Nes ir Pauliaus paskelbta bažnytinio tarnavimo seka aiškiai nurodo, kad tai yra Apaštalų (Dievo Žodžio skelbėjų), pranašų (Dievo žodžio apreiškėjų) bažnytinės tvarkos mokytojai (prižiūrėtojai) o ne Dievo Žodžio mokytojai.

   Tai, kas gi turi mokyti tikra Kristaus mokinį? Atsakymas Biblijoje: ,,... o Guodėjas - Šventoji Dvasia, kurią mano vardu Tėvas atsiųs, - mokys jus visko ir viską primins, ką jums sakiau.” (Jn 14,26). Jonas savo laiške aiškiai išdėsto ,,...Bet patepimas, kurį iš Jo gavote, pasilieka jumyse, ir nereikia, kad jus kas nors mokytų, nes pats Jo patepimas moko jus visko, ir jis yra tiesa, o ne melas. Ir kadangi jis jus pamokė, jūs Jame pasiliksite.” (1 Jn 2,27)

   Verta prisiminti, kad bažnyčia suskaldęs (ir toliau skaldantis) ir daugelį tautų į protestantišką prakeikimą įvedęs Liuteris buvo teologijos profesorius (mokytojas), kaip ir daugelis jo pasekėjų.

   Biblija mus moko labai aiškiai. Taip sako Viešpats: ,,Prakeiktas žmogus, kuris pasitiki žmogumi ir laiko kūną savo stiprybe, kurio širdis nutolsta nuo Viešpaties. Jis bus kaip krūmokšnis dykumoje ir nieko gero nematys. Jis gyvens sausoje, druskingoje ir negyvenamoje šalyje.

   Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats! Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens, leidžiantis šaknis prie upelio. Jis nebijos ateinančios kaitros, jo lapai visada žaliuos. Jis nesirūpins sausros metu, bet nuolat neš vaisių. Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras!” (Jer 17,5 – 9)

  p.s. Be je, tiems kas turi ausis išgirskite: ,,Todėl, kas sulaužytų bent vieną iš mažiausių įsakymų ir taip mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.” (Mt 5,19) „… Mes žinome, jog įstatymas geras, jeigu kas teisingai juo naudojasi, suprasdamas, kad įstatymas nėra skirtas teisiajam, bet nusikaltėliams ir neklusniems, bedieviams ir nusidėjėliams, nešventiems ir šventvagiškiems, tėvažudžiams ir motinžudžiams, žmogžudžiams, paleistuviams, homoseksualistams, vergų pirkliams, melagiams, priesaikos laužytojams ir viskam, kas priešinga sveikam mokymui.” (1 Tim 1,8 – 10).

Tikėkite Dievu per Jėzų Kristų, nes ,,...Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo.” (Jn 3,18)

Ir visada prisiminkite: DIEVO REIKIA KLAUSYTI LABIAU NEGU ŽMONIŲ! (Apd 5,29)

Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka

Комментариев нет: