Išmintis

Kaip apibūdint išmintį, žmogau?
Su kuo sulygint ją?
Ir kaip ją apibrėžt?
Kokia spalva ją piešt?
Į kokią formą ją įpraust?
Kaip nusakyti ją?
Apčiuopt, suuost, paliest,
Ar nors akies kraštu ją pamatyt?

Visi mes žinom apie ją,
Visur daug kalbam ir ją minim,
Taip pat labai mes ja didžiuojamės
Ir siekiam jos,
Bet ar mes žinom kas tai?

„O išmintis“, „tik išmintim“, „per išmintį“ ir „išmintyje“,
Kur nepasuksi tik su ja, per ją ir tik joje gyvenimas ridenas.
Kai tik už jos ribų išeinam, gyvenimas sugriūna.

Joje mes gimstam, ir joje gyvenam,
Joje mes mirštam ir toliau gyvenam.

Kas ji tokia, kur ją surast?
Kaip ją suprast, kaip jos išmokt?
Iš kur jos gaut, nupirkt, arba pavogt?

Juk ji brangesnė už bet ką šiame pasaulį.
Joje ramybė, džiaugsmas, turtai.

Jei išmintis tavį, daugiau tau nieko ir nereikia.
Ji viską padarys ir sutvarkys, parūpins ir išspręs.

Bet išmintis, kaip ir bet kas šiame pasaulyje, yra tikra ir ne tikra.
Ir jas sunku atskirt.

Tai kur gi ji yra,
Ta nuostabi, tyra, nepakartojama, didinga ir slapta
- tikroji išmintis?

Senoliai sakė: geriausiai paslėptas dalykas, būna dedamas viešai.

Todėl vagis ieškodamas vertybės,
Išknis visas įmanomas slaptas vietas,
Bet jam neskirto daikto jis ne ras.
Ją ras tik tie kam skirta, tik tie kas ieško su sudužusia širdim,
Tik tie kas moka būti kaip vaikai,
Ir nuolankiai priimti tai, kas dedama viešai.
Nesiknisant ir nerakinėjant giliausias ir saugiausias,
bet visiškai tuščias ir nenaudingas slėptuves.

Mano sūnau, įsidėmėk, kad knygų rašymui nebus galo,
O daug besigilindamas į jas nuvarginsi kūną.
Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą:
Bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus,
Nes tai yra viskas kiekvienam žmogui.
Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus - gerus ir blogus.


...