Diplomuoti kvailiai

„Žinių gausa proto neprideda“
Geraklitas

    Humanizmo filosofijos laikų pradžioje (XIX a. pabaigoje XX pradžioje), visi šia filosofija apsikrėtę žmonės kalbėjo: „Tokie karai kaip viduramžiuose nebeįmanomi, dabar visuotinio apsišvitinimo laikai.“; „Mokslas daro žmones geresnius“; „Humanizmas išgelbės pasaulį“; „laisvamanybė veda į išsilaisvinimą nuo religinių dogmų“ ir pan. kliedesius.

    Nespėjo išdžiūti dažai kurie buvo naudojami šių minčių spausdinimui, o jau driokstelėjo pirmas pasaulinis (humanistinis) karas. Po kiek laiko, vėl gi drebinant viešą erdvę ir žmonių sąmones humanistiniais skiedalais, driokstelėjo antras pasaulinis (humanistinis) karas. Mokslas, gerais norais vedinas, prisimislyjo įvairių rasių grynumo teorijų. Ligi šiol humanistų taip garbinamas Charlzas Darvinas, paleido į pasaulį visuotiną degradaciją pateisinančią „evoliucijos teoriją“, kurioje išdėstė ir savo humanistinį požiūrį į „žemesnes“ žmonių rūšis, tokius kaip negrai.
   Šios teorijos paveikti humanistai važiuodavo į Afriką medžioti tų, Čarlzo įvardintų, „tarpinių grandžių“ tarp žmogaus ir beždžionės. Iki šiol didžiausių universitetų saugyklose (vakarų pasaulio gėdai) tūkstančiais saugomos sumedžiotų žmonių iškamšos ir skeletai. Humanizmas „gelbėdamas“ pasaulį atėjo prie vienos išvados – „tam, kad išgelbėti pasaulį reikia sunaikinti kuo daugiau žmonių“.

   Geriausiai tą „humanistinę“ pasaulio gelbėjimo mintį išdėstė vienas žymiausių šių laikų mokslininkas „humanistas“ Žakas Yvas Kusto (Jacques-Yves Cousteau). Jis viešai išpažino savo tikėjimo credo:

   „Tam, kad išsaugoti gamtą, mes turime sumažinti žmonių populiaciją iki puses milijardo žmonių“.

   Žinant tą faktą, jog dabar žemėje gyvena apie šešis milijardus vaikų, senelių, moterų ir vyrų, toks „humanistų“ išpažįstamas gelbėjimo būdas reiškia tik vieną – penkis su puse milijardo reikia kažkokiu „civilizuotu“ būdu „utilizuoti“. Keisčiausia, kad niekas viešai ir garsiai nesipiktina tokiais „humanistiniais“ pareiškimais ir siekiais.

    Laisvamanybė padarė iš žmonių stabmeldžius teletabius, kurie kaip besmegeniai drugeliai skraido nuo vienos „pažangiausios“ filosofijos prie kitų žmogaus „genijaus“ pagimdytų pasaulio matymų ir suvokimų. Keista kaip žmones gali apakinti tariama pažanga. Jie net nesusivokia, kad tas evoliucionavęs pažangumas tėra žmogiškos degradacijos pagimdyta saviteisa, kuri yra įvilkta į vyraujančio infantiliško požiūrio rūbą ir propagandiškai pateikiama kaip mokslo atradimai. Žmonės kurie patiki laisvamanybės filosofija ir atsitraukia nuo religijos įtvirtinamų savitvardos, atsakomybės ir gyvenimo su pertekliumi mokymų, paprasčiausiai degraduoja ir tam nereikia kažkokių ypatingų pavyzdžių, tereikia apsižvalgyti aplinkui. Bedieviai krinta kaip lapai, paveikti „pažangių“ teorijų tokių kaip „gyvenk čia ir dabar“. Jie sužlugdo ne tik savo, bet ir savo vaikų ir artimųjų gyvenimus.

   Baisiausia, kad humanizmo propaganda 99 procentus viešai besireiškiančių žmonių padarė savo vergiškos sampratos šaukliais. Tokie žmonės būna įsitikinę, kad jie yra „kitokie“, nors realybėje jie tėra klonai, vienodai kalbantys ir suvokiantys pasaulį tik per televizijos suformuotą vartotojišką pasaulėžiūrą, vedančią tik į bendruomenės susvetimėjimą ir individų degradaciją.

p.s. Be Kristaus, visi diplomuoti humanistai, tėra informacinės šiukšliadėžės. Nes tik Kristus duoda informacijai tvirtą pagrindą, nuo kurio ji gali pradėti augti į darnų pastatą.
   Nuo to laiko, kai mokslas „išsilaisvino“ iš bažnyčios globos, jis tapo savitikslis (mokslas vardas mokslo). Todėl jo vaisiai tapo prakeikimu. Mokslas dabar kuria įvairias visuotinio atšilimo teorijas (pinigų siurblys), kiaulių, ožių, paukščių ir kitokius gripus (pinigų siurblys). Kaip apgauti žmones ir įkišti jiems kuo daugiau bjaurystės vietoj gero produkto (pinigų siurblys). Kaip išvilioti, ką nusukti, kur prakišti ir t.t. ir pan. Kuo toliau, tuo bedievis mokslas labiau išsigimsta ir veda visus mus link sunaikinimo.

"Kvailys tarė savo širdyje, Dievo nėra“
Biblija



Vladimiras Troščenka