Kreivų veidrodžių karalystė

Įsivaizduokite, jūs nusiperkate žemės sklypą ir investavęs beprotiškus pinigus, įdėjęs be galo daug vargo ir triūso, pasistatote nuostabiai gražią sodybą – dvarą. Visi aplinkiniai džiaugiasi ir vedžioja savo pažystamus rodyti jūsų dvaro. Ir štai kas nors iš kolūkiečių nomenklatūros paveldosaugos departamento sužino, kad tokia nuostabi sodyba yra jų valdomame rajone. Gerais norais vedini, mus valdantys kolūkiečiai nutaria pradėti „saugoti“ šį nuostabų kūrinį.

Jums nežinant (na arba informuojant jus apie gerus ketinimus) jūsų sodyba įrašoma į kultūros paveldo sąrašą (Lietuvos įstatymai numato, kad į tokį sąrašą kolūkiečių nomenklatūra gali įtraukti ką tik nori, nuo savininko valios tai nepriklauso). Ir viskas, nuo to laiko jūs, nors ir nominaliai liekate šio kūrinio savininku, bet nebetenkate jokių teisių į laisvą disponavimą savo nuosavybę.

Pav. Jei jūs staiga nutariate, kad vieno bokšto ne gana, o reikia pasistatyti dar viena bokštą dvarui arba, kad reikia pasididinti langus, kolūkietiška nomenklatūra, vadovaujantis jos pačios sukurtais įstatymais ir tvarka, saugodama kultūros paveldo objektą, jums to neleis (na nebent duotumėte kyšį).

Mus valdantys kolūkiečiai, galvodami, kad Lietuva tai jų didelis tvartas, o Lietuviai tėra bebalsiai gyvuliai, vienu šratinuko brūkštelėjimu (įstatyminiais ir poįstatyminiais aktais) padarė 90 proc. Lietuvos saugomomis teritorijomis, kuriuose galioja visokie alogiškiausi apribojimai savininkams. Neseniai sužinojau, kad mano nuosavas namas, kuris buvo pastatytas 1989 metais, yra įtrauktas į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos zoną (nors pats namas nėra senamiestyje), todėl bet kokie fasadiniai keitimai yra įmanomi tik su dykaduonių kolūkiečių nomenklatūros įsteigto „paveldosaugos“ departamento leidimu, o ten be 20 tūkstančių litų kyšio gali ir nesikreipti, nes jie negyvai užvaikys su įvairiais beprasmiais popieriukais, kol galų gale nutars, kad leidimo jie neduoda.

Geri tie mūsų „paveldosaugininkai“, apsukrūs. Turbūt visi pamenate, kai jie pakėlė skandalą dėl buvusio telegrafo rūmų, priešais Vilniaus katedros aikšte, renovacijos. Tuomet verslininkai pakėlė stogą ir įrengė ten dar vieną aukštą. Kiek buvo „teisėto“ ir „natūralaus“ pasipiktinimo mūsų valstybės paveldo naikinimu. Visokie paveldosaugoje sėdintys diplomuoti, atestuoti, licencijuoti kolūkiečiai aiškino, kokia tai netektis Lietuvos visuomenei ir istorijai, jeigu stogas bus šiek tiek pakeltas. Po kiek laiko viskas aprimo, o verslininkai ne tik aukštą papildomą įrengė, bet dar ir kažkokį absurdišką ir visiškai nederantį prie tų rūmų priestatą prilipdė iš šono, tiesiai iš fasadinės pusės. Kažkodėl daugiau niekas nebereiškia pretenzijų dėl mūsų „neįkainojamo“ paveldo naikinimo. Greičiausiai vis dėl to, „neįkainojamas“ paveldas įgavo kainą ir prie Vilniaus iškilo dar kelių diplomuotų, mus nuo mūsų pačių saugančių, kolūkiečių vilos.

Neseniai viena pensininkė Zita Lukšienė, gyvenanti Anykščių rajone Žiurlių kaime, kultūros paveldo saugomo XIX amžiaus malūno savininkė (tipo savininkė), nutarė padovanoti tą savo „neįkainojamą“ kultūros paveldo vertybę, nes nebegalėjo išmokėti baudų už „kultūros paveldo objekto“ nepriežiūrą. Ji siūlė valstybei padovanoti šį malūną, bet valstybė, kažkokio vietinio kultūros paveldo departamento dykaduonio kolūkiečio asmenyje, atsisakė priimti "neįkainojamą" dovaną. Motyvas - nėra lėšų jo priežiūrai.

Senutė pasakojo, kad sovietai už tai, jog jos uošvis buvo šio malūno savininkas ištrėmė jį į Sibirą. Atėjus nepriklausomybei, mūsų šiandieninė kolūkiečių nomenklatūra nebeturi galimybės "baisios pažeidėjos" niekur ištremti, todėl krauna kaimo „buožei“ baudas už „neįkainojamos“ kultūros vertybės nepriežiūrą. Niekas nepasidomi, ar pensininkė turi lėšų sutvarkyti tą malūną pagal dabar galiojančius kolūkiečių nomenklatūros įvestus normatyvus ir techninius reglamentus.

Saugotojams nesvarbu, kad vien tik rekonstrukcijos projekto parengimui senutė turėtų suploti porą dešimčių tūkstančių litų, jau nekalbant apie tai, kad tik licencijuotos įmonės ir tik už labai didelius pinigus turi teisę vykdyti darbus tokiuose objektuose.

O administracinis gyvenimas kreivų veidrodžių karalystėje toliau verda. Gausią nomenklatūrščikų armiją reikią šerti, todėl Vyriausybės spaudos tarnyba skelbia džiugią žinią, jog Vyriausybė patvirtino „Saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra natūralių buveinių bei laukinės faunos ir floros apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą ir nustatė jų ribas. Tai papildomi saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai dėl Europos Sąjungos (ES) Buveinių direktyvos įgyvendinimo“. Kaip skelbia Vyriausybės Spaudos tarnyba, tuo sudaryta galimybė įgyvendinti Buveinių direktyvos nuostatas, suteikti buveinių apsaugai svarbių teritorijų statusą saugomoms teritorijoms ar jų dalims. Patvirtintos 92 teritorijos, kuriose aptinkamos Europos Sąjungos (ES) svarbos natūralios buveinės arba augalų ar gyvūnų rūšys. Lietuvoje iš viso yra 55 ES svarbos natūralių buveinių tipai ir 50 augalų ir gyvūnų rūšių, kurias siekia išsaugoti ES, sukurdama bendrą šalių narių ekologinį tinklą „Natura 2000“.

Kas ten tose "saugomose" teritorijose gyvena, kokie tų žmonių lūkesčiai ir norai, kolūkiečiams tai ne svarbu. Jie mus visus priskiria savo besąlygiškai valdomo tvarto, bebalsių gyvulių kategorijai.

Kolūkiečių nomenklatūra, prisidengiant EU direktyvomis, greitai Lietuvius pavers naujosios generacijos baudžiauninkais, neturinčiais nei nuosavybės, nei teisių, nei ateities. Greitai be jų parašo ir baldu namie nebepersistumsime. Kolūkiečiai labai greitai dauginasi, todėl vien tik pastatų arba teritorijų saugojimo jiems nebeužteks tam, kad įdarbinti visas savo atžalas. Tam, kad atsirastų papildomi etatai, jie greitai pradės saugoti mūsų namų baldus, namų apyvokos reikmenis ir jų menine, bei estetine verte. Be to, dar įkurs namu floros inspekcija, ir tada jei norėsi nudėti koki tarakoną, turėsi parengi pasekmių studiją ir medžioklę suderinti su jais. O jei ne duok Dieve, tavo namie užsiveis kokios nors i saugomas kolūkiečiu - europiečių knygas įrašytos blakės, tuomet pagal įstatymą tu privalėsi jas nemokamai savo krauju šerti.

Kas nesugeba kurti ir dirbti tas saugo.

Paveldosauginikai, aplinkosaugininkai, higijienosaugininkai ir kiti "saugininkai" kiek tų dykaduonių Lietuvoje jau yra, o kiek dar ruošiamasi priveisti įgyvendinant įvairias direktyvas ir konvencijas?

Leiskite paklausti, kada pasibaigs nieko doro sukurti nesugebančiu ir viskam trukdančių kolūkiečiu valdymas mūsų valstybėje? Jau dvidešimt metų mus valdo kolūkiečių nomenklatūra. Jie prikūrė tiek visokių įstatymų ir norminių aktų, kad gyvenimas Lietuvoje rutuliuojasi taip lyg tai būtų kreivų veidrodžių karalystė. Atrodytų visi supranta, kad tokia tvarka-betvarkė tai idiotizmas, bet kažkodėl tokią tvarką palaiko visos sparčiai besikeičiančios mūsų vyriausybės, maža to jos tą betvarkę dar labiau didina.

Vladimiras Troščenka