Atsivertimas

Prieš kryžių sustojęs,
Akis aš nuleidau.

Supratęs, kad klydau,
Save aš prakeikiau.

Tavim pasikliovęs,
Gyventi nustojau.

Nustojęs gyventi,
Gyvybę radau aš.

Akis nusiplovęs,
Aš širdį atvėriau.

Tave ten priėmęs,
Aš suvokiau tiesą.

Gyvenimo kelias,
Čia auksu išgrįstas.

Ir Tavo teisybė,
Pasaulį nuteisus.

Aklųjų pasaulis,
Kurčiųjų buveinė.

Užkietinę širdis,
Čia kūnai gyvena.

Savim pasikliovę,
Išminčius vaizduoja.

Bet Tavo akis,
Iš tuštybės jų juokias.


Jie vaikosi vėją,
Ir atvaizdus kuria.

Jų tikslas – tuštybė,
O vaisiai – apgaulė.

Jų turtas tai niekai,
Ir džiaugsmas – paikybė.

Akim praregėjus,
Ir protui suvokus.

Aš sielą atvėriau,
Ir Dvasią įleidau.

Tavim pasikliausiu,
Tavęs aš ieškosiu.

Tavy aš gyvensiu,
Ir Tau aš aukosiu.

Aukosiu aš tiesą,
Ir gailestingumą.

Aš meilę aukosiu,
Ir Dvasingumą.

Suvokti linkiu kiekvienam
Ir suprasti,

Malonę ir džiaugsmą,
Pas Viešpatį rasti.

Vladimiras Troščenka