Druska sūri,
Ugnis kaitri,
O ledas būna šaltas.
Koks tu esi?
Kaip gyveni?
Ar tavo polėkiai
Ne blankūs?
Jei ne sūrus,
Ir ne kartus,
Ne karštas,
Ir ne šaltas.
Kas tu esi?
Susimąstyk,
Gal tu tiesiog galvijas?
Drungnai rašai,
Drungnai mąstai,
Nerišliai atakuoji.
Prisipažink sau pagaliau
Ne gyveni tu,
O tik kaip priedelis befomei miniai
- egzistuoji.
Beveidės pliurzos,
Vertina tave,
Žiūrėdamos per savo,
Pliurziškąją prizmę.
Jom paklūsti,
Ir liurlančios tvarkos,
Drungnom jų gleivėm,
Savo esybę apriboji.
Gleivėtos, drungnos pliurzos
Nekenčia kaitros,
Nei šalčio,
Nei sūrumo,
Nei kartybės.
Neleisk joms vertinti tavęs
Nepasiduok jų valdžiai.
Būk karštas, šaltas ir aštrus,
Te vertina tave tiktai rytojus.
.
Подписаться на:
Комментарии к сообщению (Atom)
2 комментария:
„Gal tu tiesiog galvijas?“
Manau netikslus spėjimas, įžeidu gyvūnėlių atžvilgiu. Tiksliausia gal būtų palyginti su kastratu. Patelė ir turi būti romi — moters rūpestis prisitaikyti, išsaugoti vaikus. Bet vyro užduotis — kurti, jo pareiga kautis, kaip nekastruotam patinui. Dabartiniai vyrai nė iš tolo neprilygsta protėviams, net biologiškai, moksliniais tyrimais nustatyta, kad vidutinė vyrų sėkla menkavertė, jie nebe tokie ištvermingi, o ir elgiasi kaip bobos. Socializmas juk yra matriarchatas.
Galvijas tai Dievo sukurta butybe, labai panasi i zmogu, bet neturinti Dievo Dvasios :) (pradzios knyga - Dievas sukure zmogu, gyvulius ir GALVIJUS). Senoveje vergus vadindavo kalbeti sugebanciais galvijais.
Отправить комментарий