Lenkų chamai vis nerimsta,
Vis nauji ragučiai dygsta,
Tai lentelės, tai pasai
Viskas čia jiems negerai.
Kiek jiems nuolaidų darysi,
Geras niekada neliksi.
Tokia pas chamus tvarka,
Dergti tuos, kurie šalia.
Apsileidę, nevalyvi,
Nieko jie aplink nemyli,
Tam, kad visa tai paslėpt,
Reikia visa gerkle rėkt.
Jau purvais visus apdrabstė,
Skundais europas apkarstė.
Pliurpia, rašo, protestuoja,
Už šunis garsiau jie loja.
Ar ne laikas jums sustot?
Smegenim pradėt galvot.
Kur tėvynė ir tiesa?
O kur melas ir tamsa?
Kam naudingas jūsų riksmas?
Kur atves jūs, pykčio plyksmas?
Ar naudinga būt chamais,
Savo šaliai svetimais?
Pagalvokit kas jūs esat,
Ir kam duobę sau jūs kasat?
Ar malonu jaustis „kresu“,
Ir savos gimtinės priešu?
Подписаться на:
Комментарии к сообщению (Atom)
Комментариев нет:
Отправить комментарий