UBAGYSTĖ

   Biblija moko: "prašančiam duok, nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk". Ubagui duodantis žmogus, duoda Dievui į skolą. Pagalba prašančiam yra vienas pagrindinių mūsų tikėjimo darbų. Apaštalų darbų knygoje mes skaitome, kad pagonio Kornelijaus gyvenime būtent maldos ir išmaldų davimas buvo tai, kas pakilo Dievo akivaizdon.

  Bet kodėl šiais laikais davimas išsigimė? Ubagai dabar jau ne be prašo duoti, jie reikalauja ir reikalauja taip lyg visi jiems būtų skolingi.

  Tai sudėtingas klausimas, bet kartu jis yra ir labai paprastas.

   Visų pasikeitimų priežastis yra pakeistos sąvokos. Ubagyste pradėta vadinti "socialine politika", o ubagai - "socialiai remtinais asmenimis". Būtent todėl viskas apsivertė nuo kojų ant galvos. Ubagyste (socialine politika) tapo prioritetu ir ubagais siekia tapti kuo daugiau žmonių. Ubagas (socialiai remtinas) tai jau nebe gėda, o siektinas ir protingas gyvenimo būdas. Vien dėl sąvokos pakeitimo išsikraipė viskas mūsų bendruomenėse.

  Visa tai veda į degradacija, nes darbas tampa abejotina našta, o mokėjimas gyventi elgetiškai (socialiai remtinai) yra gudrumo ir sugebėjimo verstis protingai požymis.

  Neseniai manęs paklausė, kodėl aš turėdamas tris vaikus netempiu iš šitos valstybės visko ką ji gali duoti. Atsakau, kad aš ne elgeta ir man išmaldų nereikia. Buvau nuoširdžiai nesuprastas ir antras klausimas buvo: „tai ką tau tie keli šimtai pamaišytų?“. Ne nepamaišytų, tiesiog aš ne gyvulys, kad pratintis prie šėryklos. Kol sugebu išgyventi pats, tol esu žmogus. Dėl šių žodžių buvau palaikytas keistuoliu ir pokalbis nutrūko.

   Po truputi žlungame visi, nes vietoj to, kad reiškinius vadinti savo tikrais vardais yra prigalvoti naujadarai. Čia panašiai kaip yra nutikę su kūdikių žudymu (abortais). Jei medicininėje praktikoje tai būtų vadinama tikru vardu - kūdikio nužudymas, ar daug motinų sutiktų eiti žudyti savo vaiką? Bet viskas pasikeičia jei pavadini žudymą neutraliu žodeliu – abortas, o vaikelį pavadini bjauriu žodeliu zigota ar embrionas, tuomet jokiu problemų nebelieka. Tu jau nebe nužudai vaiką, o išsiabortuoji zigotą.

   Žodis yra didele jėga, jis ubagą gali paversti išmintingai gyvenančiu socialiai remtinu asmeniu, o vaiku žudikes paversti šeimos planuotojomis ir gerovės siekėjomis.

   Dabar daugelis žmonių nesiglumina gaunant socialiai remtino statusą. Pagalvokite, jei reiškinius pradėtume vadinti savo tikrais vardais. Pašalpą ir kitokias išmokas iš valstybės pavadintume – išmalda, o šios išmaldos prašantį asmenį vadintume ne naujadaru „socialiai remtinas“, o tikru vardu - elgeta, patikėkite tikrai nedaug bus norinčių gauti elgetos statusą.

   Nesusituokusioms ir turinčioms vaikų taip pat reikia gausiai padėti, bet reikia įvardinti aiškiai, kad tai gyvena paleistuvė ir benkartai, kuriems yra skiriama bendruomenės išmalda.

   Dabar pasižiūrėkite statistika, kiek buvo elgetų taip vadinamais „tamsiais viduramžiais“ ir kiek jų yra dabar taip vadinamos prašvietos ir humanizmo laikais. Tais laikais ubagų buvo pora procentų, dabar ubagų (socialiai remtinų) yra iki 70 proc. Realybėje žmonės gyvena daug blogiau negu viduramžiais, vis daugiau ir daugiau yra ubagų, bet smegenų plovimas padarė daugumą zombiais nematančiais kas dedasi realybėje.

p.s. Manau, tikri krikščionys turėtu kovoti ne prieš reiškinius, o prieš neteisinga jų įvardinimą. Reikia pasistengti įstatymiškai įtvirtinti pavadinimu aiškumą be naujadarų. Tuo labiau, kad pati krikščionybės tarnystės esmė yra tarnystė Žodžiui. Pradžiai reikėtų grąžinti tikrus pavadinimus bent jau ubagų ir vaikų žudymo klausimais.

Vl.Troščenka