Vaikščiodamas aplink savo pirkinį (jachta buvo ištraukta ir stovėjo jachtklubo krantinėje), įdėmiai klausiau seno jūrų vilko paaiškinimų, kas ir kaip turi būti padaryta prieš nuleidžiant jachtą į vandenį, pradedant naują buriavimo sezoną. Senas jūrininkas privedė mane prie jachtos korpuso ir parodė priaugusias kriaukles. Jis pasakė, kad kriaukles ir visokius augalus aplipusius laivo dugną, reikia būtinai pašalinti, nes šie svetimkūniai labai maišo buriuojant ir jei jų bus daug, gali atsitikti taip, jog jachta visiškai nebeplauks.
Ši seno jūrininko patirtis, privertė mane susimąstyti ir atvedė prie minties, kad mūsų tikėjimas yra kaip laivas, todėl neteisingai eksploatuojant jis gali sudužti (1 Tim. 1:19), arba mažų mažiausiai šis laivas bus nebe toks greitaeigis kaip mes norėtume.
Kas gi yra tos priaugusios kriauklės prie mūsų tikėjimo laivo?
Tikėdami mes net nepastebime, kad mūsų tikėjimo laivo dugnas apauga įvairiais žmogiškos išminties svetimkūniais ir mūsų judėjimas Kristaus malonės jūroje pradeda lėtėti. Senosios sandoros Viešpaties tautai, pranašas Jeremijas atskleidė Dievo požiūrį į jų „mokslu paremtą tarnavimą“. Viešpaties įkvėptas, jis priekaištavo Izraelitams: „Kaip jūs galite sakyti: 'Mes išmintingi ir Viešpaties įstatymas yra pas mus'? Iš tikrųjų mano įstatymą raštininkų plunksna padarė bevertį.“ (Jer 8,8).
BEVERTĮ !!! Tai reiškia neturinti jokios naudos tiems kas tarnauja Dievui pasiremdamas žmogaus sistematizuotais išmąstymais ir autoritetu.
Apaštalas Paulius rašydamas Korinto brolijai (tuo pačiu ir mums) nuogąstavo: „Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje. (2 Kor 11,3).
PAPRASTUMAS KRISTUJE. Prisiminkite, didžiausias ir tragiškiausias bažnyčios suskaldymas buvo įvykdytas būtent teologijos profesoriaus (išsimokslinusio žmogaus) rankomis.
Mąstydamas apie tai, pradedi suvokti kodėl Kristus mokiniams yra pasakęs: „..... Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18,8).
Gal tikrai jau greitai bažnyčioje bus belikęs ne tikėjimas (besąlyginis pasitikėjimas Dievu), o teologija (mokslas kas ir dėl ko vyksta)? Tarnavime bus ne Kristaus garbinimas, džiugia širdimi ir dėkingumu, o vien sudėtinga ir paini, negyva ir šalta tradicija?
p.s. Daug minčių, bet visada reikia prisiminti, kad Kristus per Šv.Dvasią valdo savo bažnyčia ir tik Jo valioje yra spręsti kas ir kaip čia turi vykti. Mes tikintieji turime besąlygiškai pasitikėti Kristumi ir nedaryti sau auksinių veršių (kurti naujų bažnyčių) vien dėl to, kad Mozė (Dvasinis gyvas ryšys su Dievu) yra laikinai pakilęs pas Dievą į Sinajaus kalną. Mūsų jėga yra tame jog mes laiminsime tuos kurie mus keikia, melsimės už savo skriaudėjus, skaitysime Bibliją ir Dievo klausysime labiau negu žmonių, neleisdami mūsų tikėjimo laivui apaugti žmogiškos išminties svetimkūniais (kriauklėmis).
V.Troščenka
Комментариев нет:
Отправить комментарий