Viešoje erdvėje dažnai girdime terminą “naudingi idiotai”, kurių nuomonė, skirtingai nei protingų ir išsilavinusių žmonių, nėra verta dėmesio. Įdomumo dėlei, panagrinėkim mūsų nuomonę įtakojančių protingų ir išsilavinusių “autoritetų", įsitikinimo ir į viešumą transliuojamų žinių tikrumą. Ar verta jais pasitikėti?
Nesiplėsiu į daug stereotipų, kurie įtakoja jų patarimus mūsų gyvenimo statybai, imkime paprasčiausia visuomeninės (politinės) pasaulėžiūros “faktą”, kurį kartoja visi mūsų politikai ir mokslininkai – Britanija tai konstitucinė monarchija, kurioje monarchas tėra simbolinė figūra.
Tokią formuluotę galima rasti beveik visose moksliniuose, publicistiniuose, analitiniuose ar šiaip atvirų politinių ekonominių diskusijų tekstuose. Tai tapo aksioma ir niekas net nesusimąsto, ar tai tikrai taip. Kas keisčiausia, šios formuluotės naudotojai, niekada neįsijungia pagrindinio, žmogų nuo gyvulio skiriančio, pasaulio pažinimo įrankio – smegenų. Kaip juos išdresiruoja mokymo įstaigoje, tokią formuluotę jie ir išmeta į viešumą, išdidžiai vaidindami jog turi supratimą apie tai ką kalba. Panašiai kaip papūgos, galinčios atkartoti ištisus sakinius to ką išgirsta, bet visiškai nesuvokdamos ką tie garsai iš tiesų reiškia.
Daugeliui tokių “specialistų”, mokslininkų, politikų ar šiaip besidominčių istorija diletantų yra nežinomas net toks akivaizdus faktas - BRITANIJA IKI ŠIOL NETURI JOKIOS KONSTITUCIJOS t. y. pagrindinio šalies įstatymo. Po Anglijos revoliucijos, kurią kai kurie netolimo mastymo žmogeliai vadina konstitucinės monarchijos pradžia Britanijoje, socialinėje ir teisinėje plotmėje nepasikeitė nieko, išskyrus tai, kad buvo nužudytas Karalius. Tie teisės aktai kurie atsirado t. y. “Habeas corpus act” ir “Bill of Rights — „An Act declaring the Rights and Liberties of the Subject and Settling the Succession of the Crown“ nepakeitė politinės ir socialinės valstybės sanklodos. Šie teisės aktai visiškai neturi jokios ryšio su valstybinės valdžios organizacine struktūra. Tai yra tam tikrų laisvių esamoje sistemoje patvirtinimas. Esant būtinybei šių aktų galiojimas stabdomas, todėl pasikartosiu, tai nėra valstybinės valdžios struktūrą keičiantys teisės aktai. Vienintelė naujovė, buvo kontrsignacijos principas t. y. Monarcho pasirašomus aktus turi papildomai pasirašyti tos srities ministras, bet šis principas ne tik ne susiaurina monarcho valdžią, bet ją pabrėžia, nes atsakomybę dėl pasirašyto teisės akto prisiima ministras. Visi kiti principai t. y. mokesčių surinkimas, kariuomenės formavimas ir pan. buvo vienokiu arba kitokiu pavidalu derinami su kitais feodalais, bei parlamentu ir iki „konstitucinės monarchijos“ atsiradimo, todėl tai jokia ne naujovė.
Vienintelis šio baisaus pilietinio karo ir dviejų revoliucijų rezultatas buvo tik politinio teatro aktorių pasikeitimas, bet rolės liko tos pačios. Daug kraujo, lozungų ir egzekucijų, o išdava tiktai tai, kad finansinės grupuotės įgijo svertą įtakoti Monarchą ir valstybės politiką, bet čia nieko nėra bendro su konstitucionalizmu. Primenu, kad Britanijoje iki šiol nėra jokios konstitucijos. Daugelis kliedi apie tai, kad Britanijoje veikia “nerašyta konstitucija”, kurios principai išmėtyti skirtingose teisės aktuose. Bet tokiu atveju visos nekonstitucinės valstybės turi tokias “nerašytas konstitucijas” kurių principai išmėtyti po skirtingus teisės aktus ir jungiami paprotine teisę.
Dar kiti nenaudingi idiotai siūlo mums konstitucinės monarchijos apibūdinimui demokratijos ir liberalizmo principų laikymasi. Bet tai nėra teisės klausimas, tai ideologija ir moralė. Pasikeis ideologija ir moralės samprata pasikeis ir principai.
Be to, mes vis dažniau pastebime, kad demokratija ir liberalizmas tėra tušti lozungai masėms valdyti, todėl gauname jog praktikoje “absoliuti monarchija” ir “konstitucinė monarchija” nesiskiria niekuo išskyrus pavadinimą.
Iš esmės Britų Monarchija turi ABSOLIUČIAS monarchijos juridines galias, bet šių galių (dėl vienokių ar kitokių priežasčių) nenaudoja, todėl išoriškai atrodo lyg Monarchas tėra simbolinė figūra.
Juridinės galios turėjimas jos nenaudojant, tai ne tas pats, kas galių neturėjimas.
p. s. Visus tuos, naujosios mokymo sistemos pagimdytus, “specialistus” vienija vienas aiškus požymis - jie yra puikūs įdiegto mokymo atkartotojai. Jei jiems nuo vaikystės dėstytų, jog žemė yra plokščia, jie putodami įrodinėtų, kad visi, kas kalba priešingai yra tiesiog bemoksliai, beraščiai analfabetai, neturintys žalio supratimo apie didžiosios dalies akademinės bendruomenės suformuotą ir pripažintą fundamentalų mokslą ir pasaulėžiūrą.
Nesiplėsiu į daug stereotipų, kurie įtakoja jų patarimus mūsų gyvenimo statybai, imkime paprasčiausia visuomeninės (politinės) pasaulėžiūros “faktą”, kurį kartoja visi mūsų politikai ir mokslininkai – Britanija tai konstitucinė monarchija, kurioje monarchas tėra simbolinė figūra.
Tokią formuluotę galima rasti beveik visose moksliniuose, publicistiniuose, analitiniuose ar šiaip atvirų politinių ekonominių diskusijų tekstuose. Tai tapo aksioma ir niekas net nesusimąsto, ar tai tikrai taip. Kas keisčiausia, šios formuluotės naudotojai, niekada neįsijungia pagrindinio, žmogų nuo gyvulio skiriančio, pasaulio pažinimo įrankio – smegenų. Kaip juos išdresiruoja mokymo įstaigoje, tokią formuluotę jie ir išmeta į viešumą, išdidžiai vaidindami jog turi supratimą apie tai ką kalba. Panašiai kaip papūgos, galinčios atkartoti ištisus sakinius to ką išgirsta, bet visiškai nesuvokdamos ką tie garsai iš tiesų reiškia.
Daugeliui tokių “specialistų”, mokslininkų, politikų ar šiaip besidominčių istorija diletantų yra nežinomas net toks akivaizdus faktas - BRITANIJA IKI ŠIOL NETURI JOKIOS KONSTITUCIJOS t. y. pagrindinio šalies įstatymo. Po Anglijos revoliucijos, kurią kai kurie netolimo mastymo žmogeliai vadina konstitucinės monarchijos pradžia Britanijoje, socialinėje ir teisinėje plotmėje nepasikeitė nieko, išskyrus tai, kad buvo nužudytas Karalius. Tie teisės aktai kurie atsirado t. y. “Habeas corpus act” ir “Bill of Rights — „An Act declaring the Rights and Liberties of the Subject and Settling the Succession of the Crown“ nepakeitė politinės ir socialinės valstybės sanklodos. Šie teisės aktai visiškai neturi jokios ryšio su valstybinės valdžios organizacine struktūra. Tai yra tam tikrų laisvių esamoje sistemoje patvirtinimas. Esant būtinybei šių aktų galiojimas stabdomas, todėl pasikartosiu, tai nėra valstybinės valdžios struktūrą keičiantys teisės aktai. Vienintelė naujovė, buvo kontrsignacijos principas t. y. Monarcho pasirašomus aktus turi papildomai pasirašyti tos srities ministras, bet šis principas ne tik ne susiaurina monarcho valdžią, bet ją pabrėžia, nes atsakomybę dėl pasirašyto teisės akto prisiima ministras. Visi kiti principai t. y. mokesčių surinkimas, kariuomenės formavimas ir pan. buvo vienokiu arba kitokiu pavidalu derinami su kitais feodalais, bei parlamentu ir iki „konstitucinės monarchijos“ atsiradimo, todėl tai jokia ne naujovė.
Vienintelis šio baisaus pilietinio karo ir dviejų revoliucijų rezultatas buvo tik politinio teatro aktorių pasikeitimas, bet rolės liko tos pačios. Daug kraujo, lozungų ir egzekucijų, o išdava tiktai tai, kad finansinės grupuotės įgijo svertą įtakoti Monarchą ir valstybės politiką, bet čia nieko nėra bendro su konstitucionalizmu. Primenu, kad Britanijoje iki šiol nėra jokios konstitucijos. Daugelis kliedi apie tai, kad Britanijoje veikia “nerašyta konstitucija”, kurios principai išmėtyti skirtingose teisės aktuose. Bet tokiu atveju visos nekonstitucinės valstybės turi tokias “nerašytas konstitucijas” kurių principai išmėtyti po skirtingus teisės aktus ir jungiami paprotine teisę.
Dar kiti nenaudingi idiotai siūlo mums konstitucinės monarchijos apibūdinimui demokratijos ir liberalizmo principų laikymasi. Bet tai nėra teisės klausimas, tai ideologija ir moralė. Pasikeis ideologija ir moralės samprata pasikeis ir principai.
Be to, mes vis dažniau pastebime, kad demokratija ir liberalizmas tėra tušti lozungai masėms valdyti, todėl gauname jog praktikoje “absoliuti monarchija” ir “konstitucinė monarchija” nesiskiria niekuo išskyrus pavadinimą.
Iš esmės Britų Monarchija turi ABSOLIUČIAS monarchijos juridines galias, bet šių galių (dėl vienokių ar kitokių priežasčių) nenaudoja, todėl išoriškai atrodo lyg Monarchas tėra simbolinė figūra.
Juridinės galios turėjimas jos nenaudojant, tai ne tas pats, kas galių neturėjimas.
p. s. Visus tuos, naujosios mokymo sistemos pagimdytus, “specialistus” vienija vienas aiškus požymis - jie yra puikūs įdiegto mokymo atkartotojai. Jei jiems nuo vaikystės dėstytų, jog žemė yra plokščia, jie putodami įrodinėtų, kad visi, kas kalba priešingai yra tiesiog bemoksliai, beraščiai analfabetai, neturintys žalio supratimo apie didžiosios dalies akademinės bendruomenės suformuotą ir pripažintą fundamentalų mokslą ir pasaulėžiūrą.
Комментариев нет:
Отправить комментарий