Ginklams žvangant, įstatymai tyli. (Ciceronas)

  Stebint paskutinius įvykius pasaulyje kyla nerimas. Telkiant karines pajėgas ties Sirijos krantais ir viešoje erdvėje verdant nesibaigiančioms bravūriškoms kalboms, įspūdis toks, jog visos didžiosios valstybės pamiršta istorijos pamokas. Bet kuris tikras vyras suvokia, kad jei atlaužtas pistoleto gaidukas, reikia būti ypatingai atsargiam, nes šūvis gali nuaidėti pačiu netinkamiausiu momentu ir sukelti tragiškas pasekmes.

  Labiausiai šioje istorijoje neramina Rusijos žiniasklaidos vangus kalbėjimas apie konfliktą. Jei nenorima realiai kariauti, tuomet Rusijoje visada pilna bravūriškų straipsnių apie Rusijos ginklo nenugalimumą, karinių vienetų skaičiavimai, ekspertų išvados apie galimų konfliktų scenarijus ir pan. Šiuo kart tokių straipsnių (daužymu tuščiomis skardinėmis) tiesiog neįtikėtinai mažai. Panašiai kaip buvo prieš konfliktą Gruzijoje. Tuomet taip pat girdėjosi tik šalti Rusijos perspėjimai dėl galimos katastrofos jei karštakošis kaukazietis Saakašvilis nenuleis savo militaristinių apsukų. Jau matėme kuo baigėsi ta tragedija ir perspėjimų ignoravimas.

   Bet kurios technologijos, kokios jos tobulos be būtų, nėra apsaugotos nuo klaidos. Jei Amerikiečiai vis dėl to, nutars smogti Sirijai, scenarijus gali būti toks, lyg prikištum degtuką prie parako bačkos. Pagal dabartinį kartinių pajėgų išdėstymą, priešais vakariečių pajėgas Sirijoje yra Rusijos karinis laivynas. Didžioji dalis šiuolaikinio karo susiję su elektroninę ginklų kontrole ir nukreipimu (taikymu). Niekas nėra 100 proc. apsaugotas nuo to, kad virš Sirijos Tartuse esančių Rusų laivų skrendančios sparnuotosios raketos netyčia arba sąmoningai gali pasirinkti taikiniu būtent juos. O tada prasidės tikras pragaras kurio sustabdyti nebegalės niekas. Rusams automatiškai smogus atgal, Amerikiečiams nieko neliks tik pasinaudojus savo kiekybine ir kokybine persvara sunaikinti Rusijos pajėgas. Žūstantis rusų laivynas neišvengiamai smogs pas juos esančiomis branduolinėmis raketomis. Toliau prasidės visuotinis karas prieš visus. Izraelis neišvengiamai bus atakuotas cheminiu ginklu, nes Asadui nebebus ką prarasti, tai iššauks masinį Izraelio karinių pajėgų atsaką. Izraelitams užpuolus Siriją įsivels Iranas, pakils arabų teroristų aktyvumas visame musulmoniškame pasaulyje. Turkija, Jungtiniai Arabų emiratai ir t.t. košė bus tokia kuri vargu ar bus sukontroliuojama. Visi sveik proto balsai tokiame konflikte tampa nebegirdimi.

   Tie kas domisi žino, jog Rusijoje jau seniai yra sukurti miestai (Jamantau http://www.youtube.com/watch?v=dJnViTTCNnE) po Uralo kalnagūbriu būtent branduolinio karo atveju. Tas pats yra ir JAV. Kažkokia dalis žmonių išliks šioje pragaro ugnyje, bet tikrai ne tie kas gyvena paprastą ir ramų gyvenimą. Mums visiems reikia melstis, kad pasaulio vadovai susitartų ir nuramintų savo militaristines nuotaikas.

p.s. Bendruomenės psichologinių ypatumų klaidingas įvertinimas priimant strateginius sprendimus, visada turi tik neigiamas pasekmes. Pasaulyje vis labiau įsigali klaidingas įsivaizdavimas, jog gerai išlavinti (išdresiruoti) specialistai gali tinkamai įvertinti priežastis ir pasekmes, todėl pasikliaujama būtent „kokybiškais“ diplomais apsikarsčiusių vidutinybių (be Dievo duotos charizmos ir išminties) rekomendacijomis. Kaip pavyzdys. Būtent dėl tokių vidutinybių „sėkmingos“ viešosios akcijos Amerikiečiai prarado savo elektroninę bazę ir jau beveik išstumti iš karinės aviacijos bazės Biškeke, Kirgizijos Manase. Man teko internete stebėti kaip JAV karinės pajėgos vykdė viešųjų ryšių akciją susitikimuose su Kirgizais. Jie dalino knygeles ir bukletus apie tai kokie panašūs yra amerikiečiai ir kirgizai. Tose bukletuose (mano nuostabai) buvo palyginimai, jog kirgizai gyvena jurtose ir amerikiečiai (Indėnai) taip pat vigvamuose, važinėja arkliai ir t.t.. Tai buvo specialistų nepriekaištingai sukonstruotas produktas parodyti, kad mes ir jūs esame vienodi. Kurie gyveno prie sovietų puikiai prisimename, kad vienas mylimiausių visų vaikų tarybų sąjungoje herojus, buvo Indėnas Čiungačgukas. Visi lakstėme (ir kirgizai taip pat) su lankais ir strėlėmis, šaudydami į „kraugerius“ baltuosius kaubojus engiančius "vargšus čiabuvius indėnus". Viešosios akcijos sumanytojų „nepriekaištinga“ strategija, negalėjo iššaukti jokio kito vaizdinio Kirgizų sąmonėje, o tiktai tai, jog kaubojai atėjo jų pavergti taip pat kaip pavergė indėnus. 

   Priėmus kartą strategiškai klaidingą sprendimą, jokie pinigai ir įtaka padėti nebegali.

Vladimiras Troščenka