Blaškos mintys išbarstytos,
Po visatos skliautais,
Kokios gražios žvaigždės mirga
Tolimos ir šaltos.
Nesvarbu, kad skiria lubos
Ir vokai užmerkti,
Mintys laisvos, neribotos
Skverbiasi į tolius.
Plotis, gylis, amžinybė,
Viskas joms atverta.
Nėr ribų,
atstumo,
laiko,
Fizikinių dėsnių.
..............................
.... Tik plonos membranos
Dalina per pus,
Tą erdvę kurioj egzistuoji.
Atversi vokus ir viskas aplink,
Nedelsiant
daug
kart
sumažėja.
C/GB 28.09.2013
Комментариев нет:
Отправить комментарий