Šiandien delfyje perskaičiau dar vieno
gulaginės sistemos „teisininko“ argumentus neva pagrindžiančius juvenalinės
justicijos sistemos įdiegimo būtinumą Lietuvoje. Jau net bjauru darosi kai visokie Dr./Pr.
ir panašių niekališkų priešdėlių nešiotojai ramina mus, jog prastūmus „vaikogynos“
įstatymo paketus, niekas nieko bloga nedarys mūsų šeimoms, nes (toliau eina
nenuginčijamas argumentas) .... paprasčiausiai tai NEDEMOKRATIŠKA,
NECIVILIZUOTA. Juokas per ašaras. Žmonės, kurie skaitote visų šitų Dr./Pr.
tekstus ar jus toks argumentas įtikina? Gal
paaiškintu ši sovietinės teisės šiukšlyno atlieka kuo skiriasi dispozityvinė
teisė (nomenklaturščikas savo sąžinės balso klausydamas nusprendžia kas teisu, o kas ne) nuo
imperatyvinės teisės (ribojančios vykdytojo savivalės galimybes)? Ramindami mus
jie „pamiršta“ pasakyti, jog tokios dispozityvinės normos numato nomenklatūrai „ius
utendi et abutendi“ (lot. teisę naudotis ir piktnaudžiauti), o visiems
likusiems paliekama teisė PASITIKĖTI nomenklaturščikais, jog jie tikrai, tikrai,
tikrai (priesiekiu savo amžina atilsį bobutės sveikata) nepiktnaudžiaus savo
plačiais įgaliojimas mūsų vaikų atžvilgiu.
Po visų tu plikagalvių “pusbandičių“ teisėto
rujojimo, pagrobiant nužudyto žmogaus klykiantį vaikutį iš saugių namų, kyla
pagrįstas klausimas, ar Lietuvoje išviso yra teisininkų? Ar tie su dvasiomis
bendraujantys gulaginės sistemos (visiškai ne nuo nieko nepriklausomi) recidyvai,
po mantijomis slepiantys milicijos pagonus, yra teisininkai? Kol kas visa jų
veikla rodo ką kita. Jie elgiasi kaip žlugusios sistemos trojkių proletarinės
diktatūros nešėjai, neturintys žalio suvokimo kas yra teisė ir teisingumas. Teisėtumas
kurį jie kultivuoja sutelpa į vieną sparnuotą frazę: „Vsio zakonno“. Kaip ir
ankščiau taip ir dabar, jų teisė yra telefonas, pirtelė ir butelis degtinės
prie nudobto šerno skerdienos. Būtent tie kas atitinka šias tris gulaginės
teisės sudedamąsias dalis ir yra vadinami GERAIS TEISININKAIS LIETUVOJE. Būtent
todėl visa civilizuota Europa tyliai juokiasi iš mūsų "teisininkų"
ruošiamos dokumentacijos ir pastoviai pralošinėjamų procesų. Kai šie
teisininkai netenka savo „teisinių kozirių“ (telefono, pirtelės ir bonkos
medžioklėje), o susiduria su tikrai civilizuota TEISE, jų beždžioniškas
išdidumas kaipmat išgaruoja. Jie net
nesuvokia kuo skiriasi precedentinė teisė ir kontinentinė, todėl Lietuvos
teisės sistemoje sukūrė negyvybingą dirbtiną hibridą iš šių dviejų teisinių
(visiškai skirtingų savo filosofine esme) sistemų. Būtent tokie „vsio zakonno“
teisininkai „inteligentiškai“ drasko akis, jog Garliavos tragedijoje ir
nusikalstamame jėgos institucijų panaudojime viskas buvo ZAKONNO . Būtent jiems
reikalingos visiškai neapibrėžtos ir bet kokius piktnaudžiavimus paslepiančios
teisės normos kurias jie stumia po kilnia „smurto prieš vaikus“ priedanga. Jie
veikia lygiai taip kaip yra išmokyti gimtoje gulaginėje sistemoje, kurioje
galiojo baudžiamojo kodekso 58 straipsnis tikęs bet kuriam žmogui ir
pateisindavęs bet kokią savivalę ir niekšybę. Būtent šio „plačiai taikomo ir
laisvai interpretuojamo“ straipsnio pagrindu buvo nužudyta, apvogta, ištremta
ir išprievartauta milijonai žmonių.
p.s. Viena yra džiugu, kad
vis garsiau pasigirsta dorų ir protingų Lietuvos teisininkų, besibjaurinčių „vsio
zakonno“ teisingumu balsai. Todėl viliuosi, kad jie skambės dar garsiau ir ne
vien žiniasklaidoje, bet ir iš aukščiausių mūsų teisinės sistemos postų, nes
tiems „vsio zakonno“ teisėtumo dinozaurams ir jų mokiniams, jau seniai vieta ne
valdžioje, o genocido ir rezistencijos muziejuje.
Su broliška meilę ir
rūpesčiu
Vladimiras
Комментариев нет:
Отправить комментарий