Ohola ir Oholiba

Dievas vadino nuo Dievo atsiskyrusio Izraelio sostinę Samariją - Ohola, o neva Dievą sekančio Judo sostinę - Jeruzalę - Oholiba. (Ez 23-4).

Raštas moko „Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule." (Ekleziastas 1,9)

Kaip Izraelis Dievo valia suskilo dėl Saliamono nuodėmių, veikiant per Jeroboamą, taip ir netauta kuri buvo pavadinta Dievo tauta - Krikščionys, Dievo valia skilo veikiant per Liuterį.

Kaip atskalūnas Jerobomamas, žmogiškai mąstydamas savo širdyje, (1 kar 12,26) nutarė padaryti veršius ir pasakė tautai „toli jums eiti į Jeruzalę. Izraeli, štai tavo dievai, kurie tave išvedė iš Egipto žemės'“ (12,28), taip ir Liuteris vietoj tautos stipinimo leido prisikurti daugeliui veršių – naujųjų pseudokrikščioniškų bažnyčių, į kurias žmonės renkasi garbinti nesusivokdami, kad garbina ne Kristų, o "pateptuosius" veršius (netikrus kristus).

Kaip ir su Jeroboamu atsiskyrusi Samarija (Ohola) buvo teisesnė už savo seserį Jeruzalę (Oholibamą) (Jer 3,11), taip ir šių dienų naujosios bažnyčios atrodo teisesnės už senają Katalikų apaštališkąją Bažnyčia. Bet kaip ir abidvi neištikimos ir paleistuvaujančios seserys buvo atiduotos jų meilužiams (asirams, persams, medams), to pačio laukia ir naujų laikų pasidalinusios bažnyčios (jos bus atiduotos musulmonams).

Tik likutis bus išgelbėtas.

Kaip tada likutis buvo būtent tie, kas neklausydamas žmogiškų priesakų, respektabilių, dplomuotų ir turtingų teologų, Dievo klausė labiau negu žmonių, taip ir dabar tikrieji krikščionys (išgelbėtas likutis) bus tie, kas atmes žmogiškus priesakus ir seks Kristų (Nieko naujo nėra po saule. Ekleziastas 1,9)

Dievo reikia klausytis labiau negu žmonių.

Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka