Izraelio tauta – Dievo kunigaikščio tauta.

Dabartinė tauta besivadinanti Dievo kunigaikščio (Izraelio) vardu, yra atmetusi jiems siųsta Dievo malonę per Jo Sūnų Jėzų Kristų, bet argi Dievas atmetė Izraelio tautą? Ne, jokiais būdais ! Nes Jo Žodis nepakeičiamas, Jo malonė ir ištikimybė yra begalinė. Svarbu suprasti, kad ta tautos dalis, kuri atmetė Visagalį Dievą nepriėmusi Jo siųsto Sūnaus Jėzaus Kristaus, pati atsiskyrė nuo Dievo ir Jo kuriamos naujos, po Savo Asmeniniu vadovavimu suburtos tautos. Dabartiniai Judėjų tikėjimo išpažinėjai atmetę Kristų nusekė ne tą kūną ir patys save atskyrė nuo malonės, kaip savo laiku pirmasis Izraelio karalius Saulius (1 Sam 15,26).

Dievas aiškiai sako Biblijoje, kad suteiks malonę ne Senosios Sandoros Dievo kunigaikščio tautai, kaip žmogiškos išminties keliais ir supratimu nuklydusiai visumai aplamai, o tik tos tautos išsklaidytiems palikuonims, kuriuos Pats surinks po savo sparnais ir Pats bus jiems Ganytoju (Iz 43,5; Iz 56,8; Ez 34,12; Ez 34,15).

Kiek tarp visų pasaulio tautų yra išsklaidyta Dievo kunigaikščio tautos palikuonių negali pasakyti niekas. Nes tai ką mes matome dabartinėje, dirbtinai žmonių sukurtoje šalyje pavadinimu Izraelis, yra tik nedidelė Izraelio tautos dalis. Izraelio tautą sudarė 12 giminių. Po karaliaus Saliamono valdymo atėjus jo išdidžiam sūnui Roboamui, dešimt Izraelio giminių atsiskyrė nuo Jeruzalės ir nuėjo kitu keliu susikūrę kitą savo žmogiško supratimo tarnystę Dievui su centru Samarijoje. Taip atsirado dvi Izraelitų karalystės, Judas (2 giminės) ir Izraelis(10 giminių). Šventykla ir Mozės palikta tarnystė Dievui buvo Jeruzalėje ir Judejoje. O atskilusių Izraelio giminių karalius Jeroboamas ikūrė naują religiją su garbinamais auksiniais veršiais miestuose Betelyje ir Dane.

Izraelitai pradėjo formalzuotai žiūrėti į tikėjimą. Atsirado daug išsilavinusių teologijos mokytojų, kurių pastangomis pagrindinis dėmesys buvo pradėtas skirti aukojimams ir bažnytinėms (kulto) šventėms (formai), o ne gyvam bendravimui su Dievu per Jo pranašus (esmei). Todėl labai greitai atkilusios Izraelio giminės buvo nugalėtos asirų, o karalystė sunaikinta. 10 Izraelio giminių buvo ištremtos ir išsisklaidė po visą pasaulį. Truputį ilgiau atsilaikė Jeruzalės Šventyklai ištikima likusi Judėjos karalystė, bet ir ji buvo sunaikita.

   Taip visos dvyliką Izraelio giminių buvo išsklaidytos. Tik nedidelė jų dalis vėliau atstatė Šventyklą Jeruzalėje, bet jau niekada nebesugebėjo pakilti iki buvusios galybės ir šlovės. Galutinai Senosios Sandoros Mozės palikta tarnystė, su aukojimais ir šventimu, buvo sunaikinta šio amžiaus 70 metais, kuomet Izraelis sukilo prieš Romos imperiją. Ji iki šiol nėra atstatyta. Izraelitai nebeturi Mozės įteigtos Levitų kunigystės ir Šventyklos susitikimui su Dievu. Vietoj jos čia įsitvirtino Rabinų (mokytojų) tarnystės sistema. 

Dėl to išsklaidymo, Dievas pasiuntė į visus žemės pakraščius tuos, kas skelbia atgailą ir Kristaus gerąją naujieną (Evangeliją) apie tai, kad Dievas visiems suteikia malonę tapti Jo tautos nariais Per Jėzų Kristų. Nebereikia priklausyti išskirtinai Senosios Sandoros Izraelio tautos matomai struktūrai, užtenka išgirdus kvietimą ateiti pas Kristų, priimti Dievo malonę ir Jo palaiminimą.(Iz 66,19; Jn 1,12).

p.s. Išgirsti gali tik tie kas turi savyje Dievo sėklą, visi kiti liks nesupratę skelbimo, nes jiems tai uždengta. (Rom 8,29)

Jei išgirdote Kristaus Gerąją Naujieną ir ji jumyse paskatino mintis apie Dievą ir atgailą, tuomet Jūs esate vienas iš tų Dievo ieškomųjų, kitiems šie žodžiai liks tik kvailystė. (1 Kor 2,14; 1 Kor 1,23)

Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka