пятница, 8 декабря 2017 г.

Šekspyras 11 Sonetas



Niekas neamžina po saule.
Bet gyvastis, per palikuonis nemirtinga.
Jei dovaną šia brangini, o drauge,
Paliki pedsaką, atmetęs abejonės nuodus.

Te grožis, gyvasties versme,
Per ainį tavo, kaip feniksas atgimsta,
Ir te menkystos tave aplenkia ratu,
Kad jie žalos nepridarytų.

Kitaip, žmonijai pabaiga!
Šeši dešimtmečiai ir viskas,
O ačiū gamtai, tu jos karūna,
Pratęsti giminę, tai tavo prievolė garbinga.

Te nesibaigia išminties jėga,
Kurią vaikams tu sugebėjai atiduoti!

Комментариев нет: