вторник, 5 декабря 2017 г.

Salomėja Nėris. Labai pranašiškai apie dabartinę Lietuvos valdžią.

   

BE TĖVIŠKĖS 
 
Be tėviškės, be motinos, 
Be jokios ateities, – 
Net rasės abejotinos, – 
Čia svetima jauties. 
 
Lyg šaltas akmenėlis – 
Kur ežero dugne – – 
Lyg baltos kalnų gėlės 
Ties juoda bedugne. 
 
Nežino nieks, nematė nieks 
Ir negirdėjo nieks,– 
Kuždėjotės gyvatėmis 
Prie žėrinčios ugnies. 
 
Ir neminėk to vakaro, – 
Laivelio Nemune! 
Nuvysi tu pavasarį 
Baltąja ramune. 
 
Nei tėviškės, nei motinos! 
Neaiškios praeities, – Net rasės abejotinos, – 
Skraiduolė tu nakties. 
 

p.s. O ką daryt tau, Lietuvos žmogau, žvelgiant į neišvengiamybę? Mūsų lakštingala taip pat grakščiai pataria: 

 
Mūsų dienos – kaip šventė, 
Kaip žydėjimas vyšnios, – 
Tai skubėkim gyventi, 
Nes prabėgs – nebegrįš jos! 
 Tai skubėkime džiaugtis! – 
Vai, prabėgs – nebegrįš jos! 
Mūsų dienos – kaip paukščiai, 
Kaip žydėjimas vyšnios. 


p.s.s. O čia aš išdrįsiu pridėti nedidelę savo keverzonę , SPRENDĖJAMS niekinantiems Salomėją.

Neški saulę iš rytų, ar iš vakarų,
Rodyk galią virš žmonių, visiškai aklų,
Bet žinok, jokios valdžios, niekam neturi,
Tik vaidinti tu gali, jog kažką neši. 


Комментариев нет: