Ar tai nauja kuomet vystančios arba netalentingos kekšės, apkaltina padorius vyrus seksualiniu priekabiavimu? Aišku ne. Prisiminkime šventajį Juozapą. Tai buvo Dievo žmogus, kurį broliai Izraelitai pardavė už dvidešimt sidabrinių į vergystę Izmaelitams (arabams), o tie savo ruožtu perpardavė jį į Egiptą. Ten jis tapo vieno Faraono valdininko vergu ir Dievo palaimintas pradėjo valdyti visus šio valdininko namus. Nerami kekšė, valdininko žmona (viena pirmųjų feminiščių), nutarė suvilioti jaunajį gražuolį Juozapą.
(Pradžios knyga 39,7-20) Juozapas buvo dailiai nuaugęs ir gražus. Po kiek laiko jo šeimininko žmona užmetė akį į Juozapą ir jam tarė: „Pagulėk su manimi“. Jis atsisakė. „Štai, – jis tarė savo šeimininko žmonai, – man esant čia, mano šeimininkas niekuo nesirūpina namuose. Sudėjo man į rankas visa, ką turi. Šiuose namuose jis nėra viršesnis už mane, nėra nieko, kas nebūtų man pavesta, išskyrus tave, nes tu esi jo žmona. Kaipgi aš galėčiau taip nedorai pasielgti ir nusidėti Dievui?“ Nors ji meilinosi Juozapui diena iš dienos, jis nesutiko su ja pagulėti ar su ja bendrauti. Tačiau vieną dieną, jam atėjus į namus atlikti savo darbų, viduje nesant kitų namiškių, ji įsikibo į jo drabužį, sakydama: „Pagulėk su manimi!“ Bet jis ištrūko ir išbėgo laukan, palikdamas savo drabužį jos rankoje. Kai ji pamatė, kad jis, palikęs savo drabužį jos rankoje, išbėgo laukan, susišaukė savo tarnus ir jiems sakė: „Tik pasižiūrėkite! Atvedė pas mus hebrajų mums įžeisti! Jis įsibrovė pas mane su manimi pagulėti, bet aš šaukiau kiek galėdama. Išgirdęs mane klykiant visu balsu, jis paliko savo drabužį prie manęs, atsitraukė ir išbėgo laukan“. Drabužį ji pasidėjo prie savęs, kol parėjo namo jo šeimininkas. Tuomet ji papasakojo jam tą patį, sakydama: „Tas hebrajus vergas, kurį tu pas mus atvedei, įsibrovė manęs įžeisti, bet kai aš tik pakėliau balsą ir pradėjau šaukti, jis paliko savo drabužį prie manęs ir išbėgo laukan“. Kai jo šeimininkas išgirdo savo žmoną sakant: „Taip ir taip su manimi pasielgė tavo tarnas“ , – jis užsidegė pykčiu. Šeimininkas Juozapą suėmė ir įmetė į kalėjimą, kuriame buvo laikomi karaliaus kaliniai.
Primenu, vėliau Juozapas tapo antru po faraono žmogumi Egipte. Seksualinis skandalas turėjo tik teigiamą įtaką jo gyvenimui. Jis suprato, su kuo reikia turėti reikalų, o su kuo ne.
Dabar grįžtam prie nūdienos. Ar įsivaizduojate kokį šansą šių skandalų mada suteikė visokioms neramioms kekšaitėms tapti įžymiomis? Juk užtenka pasakyti jog jis priekabiavo ir viskas. Bandysi teisintis - kaltas kuilys bando išsisukinėti, tylėsi - kaltas bailys, tyli ausis suglaudęs. Svarbu surasti tinkamą, įžymų, talentingą objektą ir vualia, tu nugriebei savo penkias minutes šlovės. Tiesiog stebėkite kokios moterėlės tapo "aukomis". Jų yra tik dvi rūšys. Pirmos, tai atstumtos ir įžeistos netalentingos pilkosios pelės tokiu būdu bandančios išgarsėti (rašo angliškai, kad ant bangos iššokti į tarptautinius vandenis). O antros, tai senstančios ir pamirštos kekšės, bandančios vėl atkreipti į save dėmesį. Padorios moterys šioje bakchanalijoje nedalyvauja.
Neko nauja po saule, tuo labiau, kad šiuolaikinė švietimo (beždžionių dresiravimo) sistema tiesiog skatina tokį elgesį. Kartą skaičiau mūsų žymiojo profesoriaus Tomo Venslovos interviu apie tai, kad JAV universiteto profesorių neįmanoma išmesti iš darbo, na nebent (jo žodžiais) tu VIEŠAI išprievartautum studentę ir ne bet kokią, o ji turėtų būtį mažiausiai Klintono dukra (interviu metu Klintonas buvo JAV prezidentas). Vilniaus studentų miesteliai seniai tapo pigiais viešnamiais, kuriuose studentės iš kaimų būtent tokiu būdu siekia karjeros ir užsidirba pragyvenimui, na ir be abejonės pamalonina senus profesorius už gerus pažymius (Kaip manote iš kur šis pasibaisėtinas kekšynas mūsų valstybės tarnyboje?). Inteligentiškų beždžionių tarpe, tai tapo gyvenimo norma. Man ausys raudonuodavo, kai klausiau "inteligentiškų porų" pokalbius, jog kas čia tokio vardan karjeros paišdykauti, juk ne pas vieną nesusitrins, o gerovė vis vieną eina į šeimą. Siaubas. Kvailoms mergaitėms įteigiama jog "žvaigždėtas dangus geriau matomas gulint ant nugaros", kai tik jos puikiai įvaldo šį, karjeros ir asmeninės gerovės siekimo mechanizmą, staiga susiduria su realybe, dar reikia ir šiokio tokio talento siekiamame darbe. Talento nėra, o tavo kekšystės sugebėjimais talentingas vyras nesidomi, na tada įsižeidimas ir viešas skandalas. Bent taip aš jam atkeršysiu.
P.s. Viskas praeis ir susigulės. Kekšės atsidurs ten kur ir turi būti - istorijos šiukšlyne, o šmeižiami talentigi vyrai įgaus pamoka ir toliau dirbs savo darbą, nes talentas skirtingai nei kekšystė, yra ilgalaikio vartojimo produktas. Abraomas Linkolnas yra pasakęs:
"Mano gyvenimo patirtis man aiškiai parodė, jog žmonės neturintys trūkumų, kaip taisyklė neturi ir jokių privalumų."
Комментариев нет:
Отправить комментарий