суббота, 28 января 2017 г.

Kas kaltas dėl keturmečio tragedijos? Čia tiesiog žioplienė ar piktybinė žlobienė


  Ar tikrai mažo vaikučio Kėdainiuose mirtis yra tik tragiškas atsitiktinumas "atvėręs visai Lietuvai akis" jog Žiobienės vaikų teisių apsaugos kontorai reikia skubos tvarka suteikti neribotus įgaliojimus (beveik kaip bolševikų čekistams), be jokių teismų ardyti šeimas ir pardavinėti pagrobtus vaikus ten kur sugalvos naujieji čekistai (pavadinus tą pardavimą saugios aplinkos vaikui sudarymu)?

  Kad elementariai suprastumėte kaip mąsto valstybės biurokratas, siulau jums labai seną ir tam tikra prasme etaloninę istoriją apie biurokratų veikimo principus ginant ir kuriant savo "duonos su sviestu uždirbimo rinką".

  Tai beveik dviejų šimtų metų senumo tikras tyrimas kurį aprašė Rusijos Caro valdininkas, specialiems pavedimams, tikrasis valstybės patarėjas (действительный статский советник) Pavelas Ivanovičius Melnikovas (kuris pasirašinėjo Andrėjaus Pečiorskio slapyvardžiu) dilogijoje "Miškuose" (В лесах).

  19 amžiaus pradžioje Caras Nikolajus Pirmasis sukūrė specialią tarnybą kovai su arklių vagystėmis. Į kiekvieną guberniją buvo paskiriamas specialus komisaras kovai su šiuo baisiu blogiu. Rusija didelė ir jeigu europinėje jos dalyje buvo didelės problemos su arkliavagiais, tai didžiuliuose užvolgės miškuose arkliavagių nebuvo išviso.

  Įsivaizduojate kokioje padėtyje atsidūrė ten paskirtas komisaras. Arklių vagysčių ten ne buvo niekada, o komisaras kovai su arkliavagiais yra. Pas komisarą puikus atlyginimas, tarnybinis transportas (arklių trojkė su skambaliukais, kad prašiokai išgirdę jog vaziuoja įpatingas asmuo lenktųsi) namas, tarnai ir tarnybos finansavimas. Kas metai į Sankt Peterburgą reikėjo siųsti ataskaitą apie atliktą darbą, o ką rašyti? Arklių pavogta 0, arkliavagių sulaikyta 0, grąžinta arklių teisėtiems sąvininkams 0. Kam ta tarnyba reikalinga? Ir be abejo protingam valdininkui šauna vienintelė išganinga mintis, jei nėra problemų jas reikia sukurti. Bet pačiam organizuoti nusikalstamą susivienijimą yra pavojinga, todėl protingas vyras išvyksta į komandiruote po tas Rusijos vietas kurių kalėjimuose pilna arkliavagių. Ten jis pradeda atvedinėti nusikaltėlius į doros kelią. Veda šiems žmonėms paskaitas apie tai kokie jie negeri ir kaip jie blogai elgiasi, o va jo gubernijoje gyvena puikūs žmonės. Jokių vagysčių, arkliai laisvai net nesaugomi ganosi ir niekas jų neliečia. Kaip jūs manote po tokių bandymų sugėdinti arkliavagius kokias išvadas ir tolesnius gyvenimo planus pradėjo kurti recidyvistai? Teisingai. Nutarė vykti į Užvolgę ir ten tuojau pat pradėjo kilti pavogtų ir surastų arklių statistika. Valio! Valdininkas ir jo tarnyba yra reikalingi, duonai su sviestu uždirbo.

   Viskam paaiškėjus vienintelė nuobauda tokiam biurokratui yra atstatydinimas ir pravardė Žioplys. Nors relaybėje tai nusikaltėlis Žlobas, kuris pridarė baisių rūpečių niekuo dėtiems žmonėms vardan savo sočios valdininkiškos duonos.

    Grįžtam į Lietuvą. Keturmečio vaikučio tragedijoje taip pat mes matome lyg ir žioplumą. Juk Žiobienė pati prisipažino jog jie žinojo apie problemą, bet nieko ne darė. IR ČIA KYLA KLAUSIMAS, KODĖL NE DARĖ? Ar tikrai tai tiesiog žioplumas? O gal nusikalstamas žlobiškumas, skatinant būtent tokią tragediją?

p.s.  Bet kokiu atveju ar tai žioplumas ar žlobiškumas, šios tarnybos ilgametė vadovė parodė savo visišką nekompetenciją ir neatitikimą užimamoms pareigoms.

Комментариев нет: