пятница, 1 ноября 2013 г.

Saugokime teroristus


 

 
    Šiandien vėl išgirdome, kad bandoma buldozerio principu prastumti Juvenalinės Justicijos "vaikogynos įstatymų" paketą Seime. Jei, vis dėl to, pedofilinės kultūros lobistams pavyks tai įgyvendinti, turime pradėti ruoštis saugoti teroristus. Gal ir keistai skamba ši frazė, bet tai savisaugos realybė. Nereikia toli žiūrėti. Lietuvoje mes turėjome savo "teroristą", Drąsių Kedį. Jei ne jo "teroro aktas", tuomet labai greitu metu, mūsų neįkainojamos vertybės (kolūkiečių nomenklatūra), kurias gina ir dangsto sovietų išdresiruoti sarginiai šunys (Lietuvos teisėsauga), Šal(aš)av(ičiųči)ų ir žlobienių rankomis, įstatymo vardu, atiminėtų mūsų vaikus vien tam, kad „neįkainojamos vertybės“ turėtų kur kaišioti savo „šikalais smirdančius sysalus“ (atrodo būtent taip Drąsiaus 4 metų mergytė įvardino, mus valdančių ir teisiančių vertybių, pikantiškus žaidimus).

   Jau seniai visiems normaliems žmonėms aišku, kad visos tos „smurto prieš vaikus stabdymo“ įstatyminės kompanijos yra kuriamos ir eskaluojamos būtent tam, kad pripildyti vaikų globos įstaigas ir "teisingų globėjų" namus (šeimomis juos sunku pavadinti), tapusius „neįkainojamų vertybių“ orgijų tiekėjais. Lietuvos žiniasklaidoje buvo pranešta, kad viena mama niekaip nerado teisybės, kai jos atimtą berniuką išprievartavo vaikų globos namuose.

   Drąsiaus teroro aktas išblaivė daugelį, nebaudžiamumo ir visagalybės rojuje užsimiršusių, „neįkainojamų vertybių“. Patikėkite manimi, ne tik mūsų, bet ir visos Europos „neįkainojamos vertybės“ pasijuto nejaukiai. Aš gyvenu Britanijoje, todėl pradžioje buvo keista, kad nei vienas informacijos šaltinis Didžiojoje Britanijoje nepranešė apie Lietuvoje nugriaudėjusį neeilinį įvykį, nes pedofilijos skandale, buvo sušaudytas apygardos teisėjas. Nors apie tariamus arba realius katalikų kunigų nusižengimus, vietinė ir viso pasaulio žiniasklaida ilgai ir nuobodžiai trūbina dieną ir naktį, krokodilo ašaromis apraudodama išniekintus vaikučius. Bet vėliau tapo aišku, kad salos čiabuvius valdančios „neįkainojamos vertybės“ išmintingai pagalvojo jog nereikia leisti į viešumą „blogų pavyzdžių“ apie tai, kad ir valdantieji yra lygiai tokie pat mirtingi kaip ir visi žmonės. Jie suprato, kad nereikia eilinį kartą priminti, jog įmanomas DAR VIENAS (jei visi kiti išbandyti) teisingumo išpindėjusiems valdantiesiems įgyvendinimo būdas.

Vienas žmogus, kurį aš pažinojau, už tai kad tapo profsąjungos aktyvistu, buvo brutaliai išmestas iš darbo įmonėje kurią kontroliuoja „neįkainojamos vertybės“. Jis aštuonis metus vaikščiojo po teismus ieškodamas teisybės, bet mirtis jį surado greičiau nei jis rado teisingumą Lietuvos teismuose.

Kaip gerai, kad pas mus neteisybės palaužti žmonės miršta tyliai. Kas pasikaria, kas nusiskandina ar susidegina. Mūsų „neįkainojamos vertybės“ gali miegoti ramiai. Tokių Drąsių, drąsioje šalyje, yra vienetai, kurie su savimi į kitą pasaulį pasiimtų dar keletą "neįkainojamų vertybių". Bet štai mums (ne vertybėms), vaikus auginantiems tėvams, miegoti ramiai neišeina. Nes ką tu žinai kokiai „neįkainojamai vertybei“ patiks tavo vaikutis, žmona, namas, verslas ar pan.. O juk jie daro ką tik nori, jie virš teisingumo. Todėl nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo to, kad teks tyliai numirti, kai neteisybė tave palauš bevaikščiojant ir ieškant teisybės mūsų teismuose.

Aš asmeniškai jau susidūriau su vienos iš „neįkainojamų vertybių“ šeimynėlės (gyvenančios name priešais Seimą) vaikeliu, kuris nutarė mane teisėtai apiplėšti. Galiu savo patirtimi paliudyti, kad ir ką tu be darytum, kiek tu be mindytum teismų slenksčius tu nieko negali padaryti. Jiems pavaldūs teisėjai, žiūrėdami į tave kiauliškom akelėm numykia „vsio zakonno“. O prokuratūros paskirti tardytojai atviru tekstu sako "geriau sumokėk, nes čia tokie žmonės, kad nieko nelaimėsi".

Kažkada sovietmečiu, buvo pasakojamas toks anekdotas: „Mirties patale senas Armėnas duoda paskutinius nurodymus savo vaikams. Tarp tų nurodymų, kaip vieną iš svarbiausių, jis nurodo jiems ypatingai saugoti Žydus“. Vaikai nesupratę dar kartą perklausia seno tėvo, kodėl jie turi saugoti Žydus. Senis į tai atsake:
- Vaikeliai, saugokite Žydus, nes jeigu išnaikins visus Žydus tuomet pradės naikinti Armėnus.

Tiktai drastiško atpildo baimė stabdo daugelį „neįkainojamų vertybių“ nuo to, kad atvirai nepiktnaudžiauti savo neribota valdžia. Todėl jie, kaip ir vilkas iš žymios Krylovo basnios, bet jau išoriškai savo nusikaltimams privalo suteikti teisėtumo atspalvį.

«Ах, я чем виноват?» — «Молчи! устал я слушать,Досуг мне разбирать вины твои, щенок!Ты виноват уж тем, что хочется мне кушать». —Сказал и в тёмный лес Ягнёнка поволок.

Krylov


p.s. Todėl, kaip tai ne atrodytų paradoksalu, bet valdantiesiems pradėjus priiminėti musų vaikus terorizuojančius įstatymus, turime pradėti ruoštis saugoti teroristus, nes tik jų buvimas sąlygos tai, kad Lietuvą valdanti sovietinių kolūkiečių nomenklatūra (ir kairė ir dešinė) pradės bijoti galimų padarinių už savo išsidirbinėjimus.
 
Vladimiras Troščenka

Комментариев нет: