Ką sakysi Visagaliui?

Kai tu numirsi ką sakysi Visagaliui?

Juk Amžinybėje visus JISAI apklaus.

Kur nėra laiko, ten kiekvieną tavo dieną,

Jis po akimirką dėliodamas aptars.

Ne tik kiekvienas tavo žodis ar mintis,

Kiekvienas veiksmas/neveikimas,

Bet netgi veido išraiška, povyza,

Ir žvilgsniai teisingumo reikalaus.

Manai tai dar toli

                              ir gal ne bus To?

Save įtikinai, kad po mirties jau pabaiga?

Manai „bailių tamsių kvailių“ sukurtas teismo mitas,

Tavęs, o proto bokšte,  

                                   nepalies?

O ką daryt su tuo ką mes jau žinom tiksliai?

Kad medžiaga/energija TVARI.

Jos neįmanoma sukurti/sunaikinti

Ji   A  M  Ž  I  N  A . Tuomet, o koks tu pats esi?

Jei tai iš ko sukurtas tu,

Išliks per amžius, kodėl meluoji sau,

Kad po mirties tavęs neliks?

Kad amžinybėje išsisklaidys tavo esybė?

Ir teisingumo nieks ne reikalaus?

Vladimiras

C/GB

01 04 2013