Šiandien turėjau įdomų potyrį gyvenime. Mano vyresnis sūnus iniko į vieną internetinį žaidimą, kuris vadinasi Minikraftas. Nelabai suprantu to žaidimo esmę, bet jis ten tapo gan stipriu žaidėju, atėjęs vis gyrėsi kiek jis turi deimantų, kokius ginklus surinkęs, kokius namus pasistatęs ir t.t. Tai va, šiandien girdžiu jis sėdi savo kambaryje ir verkia. Atbėgu klausiu, kas dedasi sūneli? O jis man: Šlykštus lenkas, mane apvogė!!! Nesupratau, klausiu koks lenkas, kas yra? Pasirodo. Jie ten žaidžia internete grupėmis ir susirenka į komandas gindamiesi nuo priešų ir pan. Vienas Lietuvos lenkas įsiprašė pas jį į draugus. Tas įleido jį namo (virtualiai), parodė kur kas guli ir pan. O tas pradžioje, lyg ir kovodamas mano sūnaus pusėje ir vaidindamas gerą draugą, vėliau tyliai ir niekšingai paėmė ir pavogė iš jo visus deimantus, ginklus ir kitą sunkiai per kelias savaites susirinktą turtą. Verkia mano vargšas vaikutis, o aš, supratęs kame reikalas, niekaip negaliu sutramdyti juoko.
Visų pirma dėl to turto. Tiesiog pagalvojau, kad mes visi realiame gyvenime, taip pat kaip tame kompiuteryje, renkame kažką, stengiamės ir taip pergyvename dėl to ką prarandame, o realybėje juk, neprarandame nieko. Ir antrą, dėl to lenkiško "draugo". Kaip gerai, kad jis su juo susidūrė virtualiame pasaulyje ir jam ne teko jausti to, kaip realybėje Lietuvių "bendražygiai" lenkai, pradžioje niekšingai pavogė Lietuvos istoriją, veliau chamiškai sulaužę sutartį pavogė iš jų sostinę Vilnių ir negailestingai žudė tuos, ką prieš tai dievagojosi mylintys, vien už tai, kad jie Lietuviai. Taip pat labai džiaugiuosi, kad jis ne gyveno Draučiuose.
p.s. Aš pasakiau sūnui, kad jis paskambintų savo buvusiam bendražygiui skaipu ir pasiklaustu, gal čia kokia klaida? Buvo įdomu klausytis šio pokalbio. Sūnus pradėjo priekaištauti, aiškinti, kad taip daro tik niekšai, o tas berniukas į kiekvieną argumentą atsakydavo ne žodžais, o vien kažkokiu šnypščiančiu juoku: pššš ... aaahahaha, pššš ... aaahahaha. O vėliau visai išsijungė skaipą. Žiūrėdamas į pasipiktinusį sūnų, aš vėl nejučia prisiminiau, kaip su Lietuviais elgiasi mūsų lenkijos "bendražygiai", įvairiais šiuolaikinės ir istorinės politikos klausimais.
Комментариев нет:
Отправить комментарий