Kodėl prasidėjo toks totalus bažnyčios puolimas?

Šiuo metu mes esame liudininkai, kaip viso pasaulio žiniasklaida pradėjo totalią informacinę kampaniją bandant diskredituoti Romos katalikų bažnyčią. Į viešumą traukiami pusės amžiaus senumo įvykiai, sudarant gausos ir nusikaltimų totalumo vaizdą. Atskirų bažnyčios tarnautojų pedofilijos nuodėmės, įkyriai ir įtaigiai bandomos pateikti kaip visos bažnyčios kaltė.

Vaikų prievartavimas yra nepateisinamas niekuo, bet ar tikrai katalikų bažnyčioje tai masinis sisteminis reiškinys? Realybė yra visiškai kitokia. Jungtinėse Amerikos valstijose, kuriuose katalikai yra labiausiai nekenčiami, pajungus visas įmanomas diskreditavimo priemones, sugebėta nustatyti tik 2,5 procento nusikaltusių kunigų nuo bendro jų skaičiaus. Kaip žinia, apie 10-20 proc. kunigais tampančių žmonių toliau atkrinta, nes suvokia, kad yra ne ten patekę. 2,5 proc. tai netgi mažiau nei tie 10-20 proc. netikrųjų dvasininkų, kurie per klaidą pateko į bažnyčios tarnystę.

Nuo pat to laiko kai Mozė išvedė Dievo tautą iš Egipto, tarp Dievo žmonių būdavo įsimaišę ir pašaliniai žmonės, kurie pastoviai įvesdavo sandoros bendriją į nuodėmes. Tai žinomas faktas. Netikiu, kad žiniasklaida to nežino. Bet tuomet kodėl vykdomas toks nepridengtai ciniškas puolimas? Kas šios purvinos kampanijos užsakovas?

Į šį klausimą kiekvienas turi atsakyti sau pats.

Aš tik konstatuoju faktą, kad mūsų akyse naikinamas paskutinis tiesos ramstis žmonijoje. Čia tik iš išorės krikščionybė auga ir plečiasi, realybėje protestantiškų bažnyčių kakofonija, jau beveik visa yra atsitraukusi nuo Kristaus tiesų, o atskiri jų tarpę esantys judėjimai (kurie atmeta nuodėmės įteisinimą) visuotinai yra skelbiami radikaliais ir ignoruojami arba tiesiog sunaikinami. Paliekamos ramybėje tik tos pseudokrikščioniškos „bažnyčios“, kurios po truputi ir nenumaldomai įteisina nuodėmę.

Natūralu, kad Visuotinė (rytų ir vakarų) bažnyčia tvirtai stovi amžinų ir nekintamų Dievo vertybių apsaugoje, juk jos galva Kristus, kuris ją valdo Šventąją Dvasia. Todėl jokios pasaulietinės gudrybės, spaudimas ar panieka neduoda rezultatų. Kristaus Bažnyčia tvirtai laikosi tiesos. Vienintelė galimybė apriboti bažnyčios įtaką tai diskredituoti pačią bažnyčia per atskirų netikrų dvasininkų nuodėmes. Bažnyčiai bandoma primesti pasaulietines žaidimo taisykles ir iš Dievo šeimos padaryti ją tiesiog eiline institucija.

Pasakykite ar daugelis iš jūsų atiduos policijai savo nusikaltusį vaiką, net jei jis padarys labai bjaurų nusikaltimą? Abejoju, kad normalus žmogus taip pasielgtų. Krikščionybėje yra dvasinė tėvystė, todėl yra visiškai suprantama, kad dvasiniai tėvai iki paskutinės akimirkos nenori tikėti jog jų dvasiniai vaikai yra nusikaltėliai. Būtų nenormalu jei to ne būtų.

Dabar bažnyčiai intensyviai bandoma įvesti solidarią atsakomybę, kas yra ne tik neteisėta (tėvai neatsako už vaikus ir turi teisę atsisakyti liudyti savo artimųjų bylose), bet ir nemoralu, nes grąžina bendruomeninius santykius į atvirą pagonybę, kuomet už vaikų arba tėvų nuodėmes išžudoma visa šeima.

Pagrindinis skirtumas tarp Visuotinės (katalikų) bažnyčios ir protestantų bendrijų kakofonijos yra paprastas bet labai akivaizdus. Katalikų bažnyčia nepakenčia nuodėmės, bet nuoširdžiai myli nusidėjėlį skatindama jį atgailauti. Tuo tarpu protestantai aršiai nekenčia pačių nusidėjėlių, bet nenumaldomai ir visuotinai įteisina ir pateisina nuodėmę.

Jei vakarų katalikų bažnyčia palūš, tuomet pasaulyje liks tik išdraikytų protestantų bažnyčių kakofonija. O tai nenumaldomai ves į mirties kultūros ir neopagonybės įsigalėjimą.

Rytų katalikų bažnyčia, neturi beveik jokios įtakos vakarų pasauliui, todėl ji kol kas paikta ramybėje.

Ar mes galime tam pasipriešinti? Taip galime. Kiekvienas iš mūsų turime maldos teisę. Visur, namuose ir susirinkimuose, mes privalome melstis dėl Gyvojo Dievo bažnyčios, kuri yra tiesos ramstis ir pamatas šiame pasaulyje. Jei jos įtaka bus visiškai panaikinta, tuomet antrojo Kristaus atėjimo metu, tikėjimo žemėje nebebus. Nes suskaldyti protestantai yra visiškai susipriešinę tarpusavyje ir todėl tai lengvas grobis tiems, kad nekenčia tiesos ir bando įtvirtinti mirties kultūrą. Būtent tuomet išsipildys Kristaus nuogąstavimas: ....... Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?' (Lk 18,8)

Su broliška meilę
Vladimiras Troščenka