четверг, 10 августа 2023 г.

Daina iš gūdžių laikų, kuomet lietuvių Lietuvoje buvo beveik 4 milijonai.






   Po trijų dešimtmečių ... Lietuvoje beliko tik keli milijonai žmonių. Tai, visų pirmą - senoliai, toliau pora šimtų tūkstančių valstybės tranų, taip pat šiek tiek leisgyvių, kreditais ir žvėriškais mokesčiais apkarstytų klipatų, kurie privalo išlaikyti tuos kurie nieko patys daryti nesugeba.  

   Mes vėl naujame "SOJŪZE", nebeliko mūsų pinigų, Lietuvos įstatymai vėl yra žemesniame lygyje nei mus okupavusios "viršvalstybės" teisinės normos. Šeima paniekinta, kaimas sunaikintas, bažnyčios kaip ir bolševikų laikais uždaromos įvedus karantiną, totali kontrolė, antstolių sadistų orgijos. Mūsų vaikai dabar priklauso "vaikų teisių iškrypėliams", todėl kiekviena šeima dreba tik išgirdusi jog jais "domimasi ir nori teikti paslaugas". Greitai net ir tie kas neturi vaikų, bet beprotiškai myli savo naminį gyvūnėlį taip pat bus priversti drebėti, nes jau parengtas "Gyvūnų teisių kontrolieriaus tarnybos įstatymas". Jau parengtas šulinių ir vandens gręžinių nacionalizavimo įstatymas. Senovines girias jau baigia išnaikinti, nors paprastas žmogus savo kieme net šakos neturi teisės be leidimo nusikirsti. Parduotuvėse vien chemija ir nuodai, o pas paprastą kaimo žmogų nieko neberasi, nes smulkus ūkininkas tiesiog negali šerti visų tų priperėtų kontrolierių ir tikrintojų. Kiekvienas Lietuvos žmogus privalo mokėti naujiesiems mūsų kūnų savininkams niekur pasaulyje nepraktikuojamą VERGYSTĖS MOKESTĮ - PSD, vien už tai, kad jis egzistuoja. 

  Kažkada kai griuvo sovietai, per panorama kalbėjo laisvais patapę mūsų naujieji valdytojai. Man įsiminė tokia frazė: „Mes Lietuvos gamyklose laisvai galime gaminti net raketas kosmosui užkariauti, bet kam jų reikia?“. 

  Tik tapę nepriklausomi, mes turėjome neįtikėtiną ekonominį potencialą, o kas iš jo liko? Turėjome DIDŽIAUSIĄ PASAULYJE žvejybos laivyną, Lietuva užvaldžiusi gauja jį sunaikino, nes pasirodo "niekam pasaulyje tos žuvies ne reikia". Turėjome DIDŽIAUSIUS PASAULYJE jūrinius keltus, įrašytus į Gineso rekordų knygą, pusglušiai pardavė Danams už vieno sraigto kainą, kartu su visa infrastruktūra ir apyvartinėmis lėšomis. Turėjome GALINGIAUSIĄ EUROPOJE atominę elektrinę, kuri gamino elektrą po 4 centus (Lietuviškus centus) už kilovatą, Auštrevičiniai mulkiai ją uždarė ir dabar perka elektrą iš tos pačios Rusijos dešimt kart brangiau. Didžiausią regione naftos gamyklą  pradžioje padovanojo Rusijos Oligarchų Bumgardnerių šeiminėlei (Kurie nusipirko JAV kompanijos WILIAMS pavadinimo frančizę), vėliau banditėliui Chodorkovskiui, o  kai šie viską iš šios įmonės (ir mūsų bendruomenės) išspaudė, tada kaip nereikalingą skudurą pametė lenkams. 

Revoliucijas daro idealistai, o jos vaisiais naudojasi niekšai? Revoliuciją padarėm mes – Lietuvos žmonės, bet atsakykite sau, kas pasinaudojo šios revoliucijos vaisiais?

Biblija mus moko, kad visos valdžios nuo Dievo. 

Ta proga aš prisiminiau vieną pasakojimą, kuomet prieškariu, sovietų Rusijoje, vieną seną stačiatikių kunigą trėmė į Sibirą. Dokumentus tvarkantis enkavėdistas pašiepiamai mestelėjo senoliui: „Juk tavo Biblija moko, kad visos valdžios nuo Dievo. Logiškai mąstant ir mūsų valdžia Dievo pastatyta, todėl tu turi ne tik paklusti mums bet ir melstis už mus.“

Į tai senolis atsakė: „Taip tu teisus, visos valdžios Dievo pastatytos, bet jūsų valdžia duota mums už nuodėmes“.


 O čia mano mažas eilėraštis apie Lietuvos kaime merdintį senuką:



Senukas arba “niekas nenorėjo likti“


Merkias akys, vėjas pučia, 

Už langų klaiki pūga, 

Mano sodžius jau sugriuvęs, 

Tai naujoji Lietuva. 


Infantilai valdo kraštą, 

Vyrų čia seniai nėra. 

Užsieniečiai drasko tautą, 

Bobų pilna valdžioje. 


Vienas aš šaltoj sodyboj, 

Nuotraukas senas vartau, 

Ten - krikštynos ir veselės, 

Čia - klaikioji vienuma. 


Merkias akys, vėjas pučia, 

Televizoriuj drama, 

Vėl kažkokios meno žvaigždės, 

Bunkės, šmonkės, jų kova. 


Mirksi Lenino lemputė, 

Sofa Brežnevo laikų, 

Iš ekrano politrukai, 

Suokia kaip gyvent gražu.




Su broliška meilę ir rūpesčiu

Vladimiras Troščenka




Комментариев нет: