суббота, 23 января 2021 г.

Palik mirusiems laidoti savo numirėlius, o tu eik ir skelbk Dievo karalystę!

 Dievo silpnybė yra stipresnė už visas žmogaus galybes.

Aš žinau, kad esu silpnas, todėl pasitikiu Kristaus jėga, aš žinau, kad esu kvailas, todėl pasitikiu Kristaus išmintimi, aš žinau, kad esu aklas, todėl pasitikiu Kristaus rega, aš žinau, kad esu kurčias, todėl pasitikiu Kristaus klausa, aš žinau, kad esu nemylintis, todėl pasitikiu Kristaus meilę, aš žinau, kad esu pažeidžiamas, todėl pasitikiu Kristaus nepažeidžiamumu, aš žinau, kad esu numiręs, todėl atgimiau Kristuje amžinam gyvenimui.

Dabar žmogau atsakyk kuo pasitiki tu? Ar gamta? ar Savimi? Ar autoritetais?

Tu įsitikinęs, kad esi stiprus? Bet atsakyk, jei tave numesti iš dešimto aukšto ar išliksi stiprus? O jei neduoti tau maisto kokius porą mėnesių, tu irgi liksi stiprus? O kaip su tavo stiprumu bus po poros savaičių be vandens? O kokias dvidešimt minučių be oro? Ir tu vis dar įsivaizduoji esąs stiprus? Jei tu ir toliau įsivaizduoji esąs stiprus, tuomet kažkas ne taip su tavo išmintimi.

O gal tu gali žinoti, kas su tavimi bus rytoj? Ar po valandos? Ar po minutės? Ir tu vis dar galvoji, kad tu ką nors matai?

Apsižvalgyk aplinkui ir pamąstyk, ar tu tiki tuo, kad visa tai kas tave supa atsirado savaime iš akmenų krūvos? Dar Ciceronas klausė tokių žmonių: "kiek kartų mestum kubelius su raidėmis, nors ir milijoną kartų, eilėraštis nesusidėlios, nejaugi tu manai, kad visata atsirado atsitiktinai?".

Praplėšk pasaulietiniais pūliais aptraiškanojusias akis ir pagaliau pamatyk, kad pas Dievą gali ateiti tik mąstantys žmonės, kvailiai taip ir liks savo aklume. Žmogus ateina pas Kristų ne dėl to, kad gauti prakeikimą, rūpesčius ir nusivylimą, bet tam, kad gauti palaiminimą savo šiam gyvenimui ir amžiną gyvenimą po kūniškos mirties. Ar kas nors gali suteikti tau daugiau nei Tas, kuriam viskas priklauso?

Biblija moko: " Žmogui, kuris Jam patinka, Jis suteikia išmintį, pažinimą ir džiaugsmą, bet nusidėjėliui duoda sunkią užduotį rinkti ir kaupti, kad galėtų atiduoti tam, kuris patinka Dievui ....."

Būtent dėl pasaulietinio aklumo, pagonys ir stabmeldžiai ieško gerovės, ramybės, pasisekimo ir jėgos tuštybėje, žmonių išmysluose, šarikovų moksluose, pinigų uždirbime ir pan., o ne pas Tą, kuris visą tai valdo ir kuriam tai priklauso.

Visada žinok, kad tu turi laisvą valią ir niekas tau negali uždrausti eiti į pražūtį, bet tu taip pat turi galimybę gręžtis nuo tuštybės į tikrą gyvenimą. Tu gali garbinti ką tik nori ir sekioti savo įsivaizdavimus, bet prisimink nekintamą gyvenimo principą "įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės". Kada po mirties atsistosi prieš Kūrėją, ten negalėsi pasiteisinti niekuo.

Bet kokiu atveju, skaitydamas tai kas čia parašyta žinok, kad aš lygiai toks pat tuštybėje besikapstantis žmogelis kaip ir visi kiti šioje žemėje. Tu turi į ką kreiptis. Tai už mūsų nuodėmes numiręs ir iš mirties prisikėlęs kūrinijos pirmagimis - Kristus. Neklausyk manęs, klausyk Jo. Biblija moko, kad prakeiktas žmogus kuris pasitiki žmogumi ir palaimintas žmogus kuris pasitiki Viešpačiu Dievu.

Mūsų Kūrėjas yra Gyvas Dievas. Tai ne sistema, ne ritualas, ne protingų žmonių išmyslas. Jis yra Suverenas ir nei vienas žmogus neturi monopolijos kalbėti už Dievą. Aš asmeniškai žinau tik vieną tiesą, kad jei neturi Kristaus tikėjimo savyje, tu jau esi numirėlis, kuris laidoja savo numirėlius. Būtent todėl, Mylintis Kūrėjas, davė žmonėms kurie yra mirę protėvyje Adome, galimybę atgyti iš mirties naujame Adome – Kristuje.

Nors tu dabar esi numiręs ir beviltiškai kapanojies po kapais atsiduodantį gyvenimą, bet kol kvėpuoji, tol turi vilties ir galimybę atsiversti ir atgyti Kristuje, naujam gyvenimui, laisvėje ir Dievo palaimoje. Man ir tau ir visiems kas turi ausis tam, kad klausyti, Dievas sako: "Kai jūs iškeliate rankas, Aš nusisuku nuo jūsų, kai kalbate daug maldų, neklausau, nes jūsų rankos kruvinos. Nusiplaukite, apsivalykite; pašalinkite savo piktus darbus iš mano akių, liaukitės darę pikta! Mokykitės daryti gera, ieškokite teisingumo, padėkite prispaustiesiems, apginkite našlaičius, užstokite našles. Tada ateikite ir kartu pasvarstysime, - sako Viešpats. - Nors jūsų nuodėmės būtų skaisčiai raudonos, taps baltos kaip sniegas; nors būtų raudonos kaip purpuras, taps kaip vilna. Jei jūs noriai klausysite manęs, valgysite krašto gėrybes. Bet jei jūs priešinsitės ir maištausite, jus praris kardas' .

Nuoširdžiai atgailauk ir tikėk Kristumi, tuomet atgimsi naujai ir suprasi kas yra tikra gyvenimo pilnatvė, prasmė ir visuma.

Bet kuriuo atveju, jei atmeti Kristaus malonę, tu neesi sąžiningas pats su savimi, nes atmeti tai kas akivaizdu t.y. Visagalį Kūrėją, Gyvąjį Dievą, savo mylintį ir laukiantį tavęs Tėvą. Bijodamas prarasti save, tu tiesiog savęs dar neturi, nes pastoviai sekioji pasaulietinius autoritetus, kurie šiandien sako vieną, o rytoj jau atsisako savo nuomonės ir tvirtina priešingai.

Kur ieškoti Kristaus? Jo ieškoti galima bendruomenėje (bažnyčioje), kurios skiriamasis bruožas yra broliška tarpusavio meilė. Žinok, kad tik šis bruožas nurodo esant tikrą Dievo surinkimą.

Jei nerandi meilės surinkimo, nusiramink ir atsipalaiduok. Pabūk vienas tyloje, nes erzelynėje Dievo balso neišgirsi. Tada prisimink visą blogį kurį esi padaręs ir pajusk jam neapykantą. Atsiklaupk ant kelių sukalbėk „Tėve mūsų“ ir balsu kreipkis į Kristų. Papasakok Jam viską ką prisiminei ir paprašyk už tai atleisti. Garsiai pasakyk, kad tu tiki Dievo Sūnumi ir žinai, kad Jis tave girdi. Žinok, kad jei širdyje tu tikrai, nuoširdžiai patikėsi Kristumi, tuomet gausi atleidimą nuo visų savo nuodėmių – Dievo teisumą. Gavęs atleidimą atsiversk Naująjį testamentą, Mato evangeliją ir ten rasi Kristaus atsakymą tau. Tada viešai ir drąsiai, žmonių akivaizdoje lūpomis išpažink, kad tu tiki Kristumi ir nebijok savo tikėjimo. Po išpažinimo tu būsi išgelbėtas (išganytas) ir turėsi savo dalį amžiname gyvenime. Būtent taip moko Kristus. Tai nėra filosofija, tai Gyvas Dievas kuriam nėra lygių.

P.s. Dievas nėra žmogiškas, bet kiekvienas žmogus turi savyje Dievišką pradą. Šis Dieviškas pradas buvo suniokotas mūsų protėvių nuodėme, o nuodėmė tai Dievo įžeidimas kurį išpirkti galima tiktai mirtimi. "atpildas už nuodėme visada yra mirtis". Bet mylintis Tėvas nenori, kad nei vienas iš mūsų pražūtų, todėl Pats, Savo Sūnaus Krauju ir mirtimi sumokėjo šią kainą už kiekvieną iš mūsų. Mums be lieka priimti, arba atmesti šią Dievo dovaną Jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Per tikėjimą Juo, mūsų senas aš, su visomis nuodėmėmis ir prakeikimu miršta, todėl mumyse Dievo Dvasioje atgyja (gimsta iš naujo) naujas aš, esantis Kristaus malonėje ir turintis amžinąjį gyvenimą.


Patikėk Kristumi ir turėk naują gyvenimą, be mirties baimės ir prakeikimo.


Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo. (1 Jn 5, 12)

...

Kristaus mokinio realybė


Nemėtyk perlų,

Kiaulės nesupras,

O šunys tavo duoną ėsdami,

Tave aplos.


Jie gyvuliai,

Jie nekalti,

Jų prigimtis tokia,

Ji skatina juos gyvuliškai elgtis.


Neduok kas šventa,

Tiems kas nešventi,

Kame šviesos nėra,

Nes gyvastis jiems nepriklauso.


Pažvelk aukštyn,

Nekeldamas galvos,

Klūpėdamas ant kelių - pasistiebk.

Sušuk skardžiai sučiaupęs burną,

Ir juokis garsiai, liūdnu veidu.


Tavo gyvenimas ne čia.

Ir niekas nematys, kad tu valdai visus,

Nors jie įsivaizduoja, kad patys tave valdo.

Nieks nesupras kokius turtus turi,

Nes jų akivaizdoj esi nuskurdėliu patapęs.


Gyvenki pertekęs viskuo,

Ir visko nebetekęs.

Ir su draugais gyvenk,

Taip pat gyvenk be jų.


Tai viskas išorė, apgaulė niekadėjams,

O kas išties vertinga, paslėpta nuo jų.


Jų formos, formulės ir įžvalgos tik rūkas,

Kuriuo ramina jie save.

Nežvelk į juos rimtai,

Ir tyrinėk juos atlaidžiai.

Juk tarakonams nejauti jokios pagiežos.


Svarbu visuomet prisimink,

Jog tavo džiaugsmas kitame

Ir mintys tavo iš kitur,

Ir ateitis tavo kitokia.


Su broliška meile ir rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

Комментариев нет: