Kaip galite sakyti: „Mes išmintingi!
Mes turime VIEŠPATIES įstatymą“?
Juk iš tikrųjų pavertė jį melu
melaginga žinovo plunksna!
Išminčiai sugėdinti, apstulbinti, įkliuvę į spąstus. Štai VIEŠPATIES žodį jie atmetė, – iš kurgi jų išmintis? „Todėl jų žmonas atiduosiu kitiems, o jų laukus užkariautojams. Juk jie visi, nuo mažiausio lig didžiausio, godžiai ieško savo naudos, nuo pranašo lig kunigo, jie visi – veidmainiai. Dukters, mano tautos, žaizdas jie nerūpestingai apgydo kartodami: 'Viskas gerai! Viskas gerai!' – nors nėra gerai. Turėtų gėdytis dėl savo bjauraus elgesio! Tačiau jie nei gėdos jaučia, nei žino, ką reiškia iš gėdos parausti. Tikrai jie kris tarp žuvusiųjų, jie sukniubs, kai aš juos bausiu“, – sako VIEŠPATS. „Tikrai surengsiu jų pjūtį! – tai VIEŠPATIES žodis“. Nebus vynuogių ant vynmedžio nei figų ant figmedžio, net lapai bus nuvytę!
Visa, ką jiems buvau davęs, išnyko.
Ko gi dar sėdime? Susirinkime! Eime į miestus su įtvirtinimais, kad ten žūtume, nes VIEŠPATS, mūsų Dievas, lėmė mums žūti. Jis davė mums gerti nuodų, nes mes nusidėjome VIEŠPAČIUI. Laukėme taikos, bet nėra pagerėjimo, laukėme pagalbos, bet vietoj jos ateina klaikas!
Комментариев нет:
Отправить комментарий