Bijok ramybės ir saugumo,
Nes kai tik žmonės taip kalbės,
Tai reiškia paskutinės dienos,
Mūsų pasauliui prasidės.
Vaikai regės ir pranašaus,
Senoliai nuo sapnų pakraups.
Šaipūnai rėkaus ir juokaus,
Ir savo geismui pataikaus.
Visi mylės tiktai save,
Išdidūs, godūs ir paiki,
Tėvų neklausantys, pikti,
Gyvenantys bjauriam šmeižte,
Ir manantys jog tai tiesa.
Juos baisios bėdos pasivys.
Bet ir kentėdami kančias,
Jie Dievui bjauriai piktžodžiaus,
Manydami, kad jų žvėris,
Išgelbės juos ir apvalys.
Jo ženklą rankoj ir kaktoj,
Jie nuolankiai įsistatys,
Taip ši paženklinta banda,
Ugnies kančiom bus paruošta.
Jie legiono apnykti,
Link skardžio leisis tekini,
Kur ežeras, karštom liepsnom,
Priglaus juos amžinom kančiom.
Tik tas išvengs baisios kančios,
Kas žvėrio ženklo nenešios,
Kas atgailaus ir susipras,
Ir Kristų Viešpačiu pašauks.
Комментариев нет:
Отправить комментарий