Gyvatė gelia žiopliams

    Pamenate tokį sovietinį animacinį filmuką „Mauglis“. Viename iš epizodų, smauglys KA, sušokęs gyvatės šokį ir užhipnotizavęs bedžiones, joms šnypštė „Prieikite arčiauuu“, apdujusios beždžionės nenoromis darydavo žingsnį link smauglio, tuomet gyvatė vėl šokdama savo šokį šnypšdavo „daaaar arčiau“ ir jos darė dar žingsnį. Vienintelis Mauglis nepasidavė gyvatės kerams, nes jis žmogus, taip pat jis sustabdė link gyvatės beslenkančius, hipnozės paveiktus savo draugus, panterą „Bagyrą“ ir meškiną „Balu“. Jie visi tryse pasitraukė, o beždžionės tuo tarpu, nuolankiai nuslinko tiesiai gyvatei į nasrus.

  Visa šią savaitę galėjome mėgautis naujienomis, kaip lenkijos oficialūs politikai kaišiodami laukan savo išsišakojusius liežuvius eilinį kartą hipnotizavo Lietuvius „Lenkiškos raidėsssss, nebijokite, prieikite arčiauuu“. Nenuostabu, kad hipnozės paveiktos, kai kurios mūsų tautos žmogbeždžionės pradėjo pradėjo nuolankiai slinkti link gyvatės nasrų „ką čia kelios raidelės, strateginis partneris svarbiau“. Normali beždžioniška logika, „ką čia reiškia keli lašai gyvatės nuodų į Lietuvos kūną, nuo to tikrai, tikrai nieko baisaus ne atsitiks“.

  Šiaip aš vieno negaliu suprasti, na nejaugi taip sunku pasimokyti iš istorijos. Visada kai tik Lietuviams tapdavo blogai su Maskoliais, mūsų lenkijos „draugai“ tai naudodavo daliai Lietuvos nukasti. Taip buvo su, nuo mūsų nukąstomis, Galicija, Moldova, Ukraina ir t.t. Žingsnis po žingsnio, landžiai besišypsant apgaulinga gyvatės šypsenėle.

   Jau skaitome, kad lenkams viskas pažadėta. Vilniaus krašto segregacijos ilgalaikiams pamatams duobės jau iškastos. Mūsų vadai eilinį kartą žada padaryti žingsnį link suartėjimo su besirangančia gyvate. Labai greitai (per balsavimą Seime, dėl lenkiško raidyno įteisinimo) sužinosime ar daug dar Lietuvoje yra likę žmonių, nepasiduodančių gyvatės kerams.

  Be je, internete praslydo dar viena naujiena. Kažkoks belgas apdovanotas lenkijos auksiniu kryžiumi už savo darbus įgyvendinant naują socialinės inžinierijos projektą „dirbtino BALTŲ etnoso kūrimas“. Lenkai dirba visais frontais prieš Lietuvą. Sąmonės tranformacija yra pagrindinis taikinys. Trumpai priminsiu, kad jokių „baltų“ nei Lietuvos, nei Latvijos teritorijoje, nei niekur kitur senosios Lietuvos žemėse nuo Volgos iki Reino ir Dunojaus niekada nėra buvę. Socialinės inžinierijos sąvoką BALTAI, sukūrė vokiečių kalbininkas Georg Nesselmann 1845 m. iki tol visi Lietuviai save vadino tiesiog Lietuviais. Pav. Prūsai visada vadino savo kraštą Mažają LIETUVA. Išmintinga Vokietijos valdžia matydama, kad jos valdomų Lietuvių sąmonėje reikia būtinai nutraukti ryšį su kitais Lietuviais (idant jie vėl nesusivienytų), pradėjo įdieginėti naujadarą BALTAI ir visur vadino savo valdomus Lietuvius (Prūsus, Latgalius, Kuršius ir t.t.) Deutsch-Balten Lietuviškai tai verčiama kaip Baltavokiečiai. Kadangi Maskoliai pastoviai kopijuoja vakarus, jie taip pat nieko naujo ne sugalvojo, tiesiog perėmė Vokiečių sukurtą sąvoką BALTAI savo tikslams įgyvendinti. Lietuviams Gudams, Galindams ir kt. kurie buvo jų įtakos zonoje, buvo intensyviai pradėta įdieginėti savivoką БелaРусы. O ir mūsų šviesuoliai dėl pagoniško kvailumo (nesąmoningai , nes taip juos išdresiravo universitetuose) taip pat pradėjo vadinti savo brolius Gudijoje BaltaRusai, o Lietuvius ir Latvius tiesiog BALTAIS. Iš vienos pusės pas mus Balta vokiečiai (kurių jau nebėra) iš kitos Balta rusai, kurie aktyviai integruojami į Maskvos sukurtą arealą, o mes patys strimgalviais tampame  kažkokiais naujądarais BALTAIS, kurių niekada niekur istorijoje nėra buvę. Tai labai gudraus ir ilgalaikis socialinės inžinierijos planas, skirtas sunaikinti kažkada galingo Lietuvių etnoso likučius, todėl lenkijos oficiozas skatina visus naujojo Baltų etnoso kūrėjus. Tai daroma pragmatiškai, nes lenkai gyvena su vogta Lietuvos istoriją, kurią pasauliui pristato kaip savo (pav. Visur didžiuojasi Salaspilio mūšiu, pasakoja kaip lenkai nugalėjo švedus, nors ten buvo tik 200 lenkų tarnų, kurie saugojo Lietuvių mantą, tuomet kai vyko kova). Jeigu Lietuviai pradės masiškai save suvokti kaip kažkokie BALTAI (kurių niekada nėra buve) lenkai galės galutinai įteisinti senąja Lietuvą kaip savo palikimą, o naujuosius baltus globoti kaip neįgaliuosius ir naujai susikūrusius mankurtus. 

p.s.   Be je visai neseniai, kai vyriausybei vadovavo ponas Kirkilas, Lietuva vos ne pakeitė savo senovinio pavadinimo. Ponas Kirkilas karštai propagavo naujo pavadinimo Lietuvai suteikimą (tai buvo pateikiama, kaip geras projektas mūsų valstybės tarptautiniam viešinimui). Ačiū Dievui mūsų kvyslingms ne pavyko, todėl vėl grįžtama prie ilgalaikės „žingsnis po žingsnio“ Lietuvos sunaikinimo strategijos ir vėl ponas Kirkilas šiame žaidime yra ne paskutinė figūra.  

Vladimiras Troščenka