Prancūzai bunda iš marksistinio košmaro

  Praeitą savaitę visa Prancūzija sulaikiusi kvapą stebėjo rinkimus mažame miestelyje Brignoles, netoli Marselio. Jame vyko savivaldos rinkimai kuriuose, šiuo metu Prancūziją valdantys socialistai net nepateko į antrąjį rinkimų turą. Rinkimus užtikrintai laimėjo „Nacionalinis frontas“.

  Šio fronto lyderė, Marin Le Pen, labai tiksliai apibūdino padėtį: "Rinkimai patvirtino, kad visos šios partijos - „socialistai“, „Liaudies sąjunga“, „žalieji“ ir kitos marksistinės atgyvenos, išmiršta. Tauta trokšta jų pralaimėjimo."

  Tikėkimės išmintingi Prancūzai neišsigąs ir per ateinančius, penktosios respublikos parlamento rinkimus, ištrėkš gausiai prisiperėjusias evoliucionistų marksistines sektas iš įstatymų leidybos. Teikia vilties ir tai, kad šią partiją atvirai palaiko ir vis daugiau Prancūzijos kultūros žmonių. Pav. tokie Prancūzų kino veidai kaip Bridžit Bardo ir Alenas Delonas, kuris atvirai apkaltino socialistus, jog jie garsiais lozungais tiesiog maskuoja savo nesugebėjimą valdyti šalį. Alenas garsiai ir įtikinamai skatina Prancūzus nebijoti atiduoti šalies valdymą „Nacionaliniam frontui“.

   Visuotinėse apklausose „Nacionalinis frontas“ penkiais punktais apeina Francua Orlando valdomus socialistus, todėl jiems prognozuojamas laimėjimas ir artėjančiuose Europarlamento rinkimuose.

  Manau Lietuviams taip pat laikas susimąstyti. Nes 20 metų mūsų bendruomenę valdo dvi partijos. Nuosaikieji marksistai – socialdemokratai ir radikalūs marksistai – konservatoriai (kurie su fizikams būdingu bejausmingumu apkrovė verslą nepakeliamais mokesčiais, entuziastingai traiškė „baisias mokesčių vengėjas“ – saulėgrąžų pardavėjas ir kaip įmanydami gynė ir konservavo sovietinės teisėsaugos ir nomenklatūros galias). Abiejų šių partijų veiklos vaisiai yra aiškūs ir nenuginčijami. Jei šios dvi partijos toliau valdys Lietuvą, tragedijos neišvengsime.

p.s. Aš asmeniškai matau, jog Lietuvoje labai neblogas politines perspektyvas turi neformalus „TieSOS“ judėjimas. Šiame judėjime veikiantys garbūs žmonės labai aiškiai parodė savo vertybines pozicijas ir krikščioniška atlaidumą. Net tuomet kai KGBistai (VSDešnikai) perėmė perspektyvios „Drąsos kelio“ partijos kontrolę ir apšmeižė „TieSOS“ judėjimo dalyvius, jie neatsakė į įžeidimus, bet nuolankiai, su žemaitišku užsispyrimu toliau reikalauja atsakymų į klausimus, dėl visą bendruomenę sukrėtusios Garliavos tragedijos ir mūsų tautos kankinio - mažosios Deimantės, buvimo vietos ir sveikatos.

 

Vladimiras Troščenka