Auginame du vaikučius - įvaikinome.
Kad galėtume tiems vaikeliams duoti Gyvenimą, turėjome pereiti ugnį, vandenį ir varines triūbas.
Jokio valdžios rūpesčio nėra, o trukdžių, apsunkinimų ir netgi pažeminimo teko patirti sočiai.
Biurokratizmas nerealus, šūsnys popierių, pažymų, tikrinimų, vos ne kojų pirštų atnspaudus nuimant, teismai, teko mokėti advokatų kontorai, Valdžia nepraleido progos "pasipelnyti" - teisme reikia susimokėti žyminį mokestį ir žinoma jokios finansinės paramos. Tipo, įvaikinimas pasiturinčių privilegija.
Galima pagalvoti, jog šimtai tūkstančių šeimų Lietuvoje gyvena neturėdami kur dėti pinigų. O juk trys ketvirtadaliai biologinių šeimų gyvena gana sunkiai. Nuo algos iki algos. Įvaikinantis turi turėti solidžią algą, labai gerą būstą. Tikrinimas, purtymas nerealus, kaip kokių nusikaltėlių.
Na įvaikinome, Žinot kas buvo toliau?
Nei karto niekas nepasidomėjo iš valdžios. Užsidėjo pliusiuką, sodra apsilaižė, kad sutaupė lėšų vaiko išlaikymui ir... VISKAS.
Laikas nuo laiko pasiklausom postringavimų apie įvaikinimo skatinimą - vien paistalai , vien bla bla bla. Netikim, nes tos šnekos tik skaudina.
Ir dar, jeigu sumanysit globoti, (ir gauti tuos grašius už globą) žinokite jus užtampys negyvai. Spaudimas nerealus - valdžia lengvai švaisto milijardus leo , valdovų rūmams tačiau dėl 520 lt pasiruošusi jums gerklė perkąsti. Nesvarbu kad globnamiuose vaiko išlaikymas atseina apie 3 000/ mėn., tačiau mokėti apgailėtinus 520 globėjams valdžia nenori.
Geriau tegul 7-8000 vaikelių tūno valdiškuose namuose iš kur 18-kos bus išspirti kaip stovi, nei augs šeimose kur bus mylimi.
O juk įtėviams nėra labai lengva, vakelį gauni su krūva sveikatos problemų, Astma, alergijos - čia lengviausi atvejai. Tačiau sunkiausia yra adaptacija. Jeigu vaikelis yra praleidęs įstaigoj bent metus, tas palieka sunkų įspaudą jo psichikoj.
Adaptacija gali užtrukti nuo keleto mėn. iki keleto metųm nesvarbu kad visi įtėviai baigia spec. kursus. Visko kursuose ir vadovėliuose neišmoksi.
Taigi - ačiū "partijai-tėvyne", už sumažintas motinystės išmokas, už neapmokamus biuletenius jeigu vaikas serga, už nekompensuojamus vaistus..., ačiū už" rūpestį ir paramą".
........ ....
Ar ryžtumeisi dar kartą visa tai praeiti, žinodami visus tekusius "malonumus" iš valdžios pusės
Atsakysime vienareikšmiškai - TAIP.
Kodėl?
Todėl, kad visas pasaulis nevertas vienos vaiko ašaros.
Ju paprašo pakonsultuoti įvaikinant, į tai komentarorė atsako:
Atsiprašome, kol kas negalim Jums parašyti į el paštą. Mūsų šalis nesaugi, nenorėtume rizikuoti savo šeimos ramybe. Supraskite mus teisingai - šioje šalyje atvira valdžios kritika yra pavojinga.
Tačiau mielai atsakysime į Tamstoms rūpimus klausimus anonoimiškai.
Pradžiai keletas praktiškų pastabų:
Nepasitikėkite šiame reikale niekuo - popieriais, valdininkais... Jums gali tekti susidurti su melu, apgaule, abejingumu. Psiruoškite tam.
Jeigu viską darysite "pagal įstatym" -gali būti liksite durniaus vietoj.
Žinokite, jog viskas ką pildote savo prašyme yra niekam neįdomu. Jūsų-mūsų prašymų niekas neskaito, tai niekam neįdomu.
Į Jūsų pageidavimus dėl vaiko amžiaus, sveikatos būklės niekas neatsižvelgs.
Mūsų pažįstama prašė sveiko vaikelio - buvo pasiūlytas dauniukas.
Kokioj Švedijoj už invalido įvaikinimą šeima susilauktų visokeriopos paramos, tačiau šioje šalyje tai tikras savęs pasmerkimas.
Patarimas trečiasis - ieškokite pažinčių tarnybose, vaiknamiuose, apsižiūrėkite vaikelį patys - tai pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas Lietuvoje.
Įstatymas sako jog brolių ir seserų negalima išskirti, tačiau jeigu galvojate paimtibiologinius pvz broliuką ir sesutę o gausite tik vieną, sužinoję jog buvo brolis ar sesuo, tačiau jau vienas iš jų atsidūręs užsienyje - nesistebėkite, tai masiškai išplitęs reiškinys.
Prekyba vaikais į užsienį mūsų tarnybose turi senas ir stiprias tradicijas. Tam sukurta ištisa sklandžiai vekianti sistema nuo vao teisių tarnybų iki teismų. Kaimynė dirba teisme sekretore - tokių dalykėlių papasakoja jog Grinevičiūtės laidos atrodo kaip vaikų žaidimai smėlio dėžėje. Vaikas išvežimui į JAV "kainuoja" 20-35 tūkst. USD.
Šis biznis klesti.
Lietuviams stengiamasi "prakišti" problemiškus variantus,sunkiai valdomus, su sveikatos problemomis, su genetinėm problemom, su sindromais...
Juk tokį vaikelį laikyti vaiknamyje yra tikras galvos skausmas darbuotojams.
Patogiausi pasilikti institucijoje yra meilūs, paklusnūs vaikučiai. Auklytė padavė košę ir mezga, o jei koks nenuorama, ar kaprizingas - tikra rakštis darbo kolektyvui.
Taigi jeigu dar nepraėjo noras - pirmyn.
Mūsų patarimai tai ne noras Jus įbauginti - tai pagalba nes pagalba pravers.
Bet kuriuo atveju sveikinam dėl apsisprendimo.
Vaikai yra laimė.
Vaikus auginti nelengva, tačiau jausmas nuostabus.
Vaiko šypsena, jo apsikabinimas atperka viską.
Te padeda Jums Dievas.
Kai perskaitau tokius komentarus džiaugiuosi, kad gyvenu ir auginu vaikus Jungtinėje Karalystėje, kur toks elgesys su žmogumi yra bjaurios išimtys, o ne nusistovėjusi sistema (kaip kolchoznikų obrazovanščinos valdomoje Lietuvoje)
Комментариев нет:
Отправить комментарий