Kristaus mokinio realybė

Nemėtyk perlų,
Kiaulės nesupras,
O šunys tavo duoną ėsdami,
Tave aplos.

Jie gyvuliai,
Jie nekalti,
Ju prigimtis tokia,
Ji skatina juos gyvuliškai elgtis.

Neduok kas šventa,
Tiems kas nešventi,
Kame šviesos nėra,
Nes gyvastis jiems nepriklauso.

Pažvelk aukštyn,
Nekeldamas galvos,
klupėdamas ant kelių - pasistiebk.
Sušuk skardžiai sučiaupęs burną,
Ir juokis garsiai, liūdnu veidu.

Tavo gyvenimas ne čia.
Ir niekas nematys, kad tu valdai visus,
Nors jie isivaizduoja, kad patys tave valdo.
Nieks nesupras kokius turtus turi,
Nes jų akivaizdoj esi nuskurdeliu patapęs.

Gyvenki pertekes viskuo,
Ir visko nebetekęs.
Ir su draugais gyvenk,
Taip pat gyvenk be jų.

Tai viskas išorė, apgaulė niekadėjams,
O kas išties vertinga, paslėpta nuo jų.

Ju formos, formulės ir įžvalgos tik rūkas,
Kuriuo ramina jie save.
Nežvek į juos rimtai,
Ir tyrinėk juos atlaidžiai.
Juk tarakonams nejauti jokios pagiežos.

Svarbu visuomet prisimink,
Jog tavo džiaugsmas kitame
Ir mintys tavo iš kitur,
Ir ateitis tavo kitokia.


2010 07 05

C/ GB