Įspėjimas protingiems žmonėms:
Šis tekstas yra rašomas paprasto darbinio asilo, todėl jei norite rasti ką nors protingo ir naudingo, negaiškite laiko. Yra labai daug akademikų, profesorių, ekspertų ir šiaip labai iškilių žmonių, kurių nuomonė ir įžvalgos yra labiau tinkamos naudingumo paieškoje. Neverta skaityti visokius darbinio asilo kliedesius, nes pasaulyje yra labai daug protingų tekstų ir jų visų skaitymui neužteks gyvenimo. Nevarkite.
Na, o jei tu esi protingas žmogus ir vis dėl to nutarei nusileisti iki mano lygio, tuomet skaityk ATLAIDŽIAI, su ironiška, šiek tiek pašiepiančia, galingą žinių bagažą turinčio Gyvo Žmogaus (iš didžiosios raidės), nuostata.
Pradėsiu.
Šio rašinio tikslas kreiptis į tuos, kurie bent dalinai suvokia, kad šiame pasaulyje esame tušti ir vien paniekos verti, iliuzijas gaudantys skurdžiadvasiai kvailiai. Būtent jums noriu tiesiog priminti, kad VISKAS šiame pasaulyje yra verslas.
Politika (kitais žodžiais - žmonių valdymas) yra visų verslų karalienė. Ant jos kaktos parašytas vardas, paslaptis: „Didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“.
(be abejo protingi žmonės su tuo nesutiks. Kas per kliedesiai? Koks verslas? TIKROS politikos siekis pagerinti pasaulį ir visus padaryti laimingais. Jeigu sena politika bloga, mes ją sugriausim ir sukursime NAUJĄ ir jau tada su NAUJA REALYBĘ mes tikrai tikrai padarysime visus laimingais.)
Kiekvienas verslas siekia kuo mažesnių sąnaudų ir kuo didesnio pelno. Taip pat kiekvienas verslas natūraliai siekia sunaikinti savo konkurentus (pajungiant juos sau arba suvaržant jų galimybę veikti). Tai yra nekintama visų pasaulio verslų paradigma. Jei verslas nėra nuolatiniame agresyviame puolime, jis automatiškai tampa auka kurią puolą.
Netgi mažyčiuose versluose yra aibės gudrybių, kurių taikymas neša sėkmę ir tik blogi verslininkai nesaugo šių gudrybių paslapties nuo konkurentų ir vykdytojų (senovės Romėnai vykdytojus apibūdindavo tiksliau - kalbėti galintys įrankiai).
Šiame tekste, noriu jums atverti labai nedidelę, tiksliau visai menkutę, verslo karalienės sėkmingo biznio gudrybėlę (ji yra tiesiog mažas taktinis ėjimas, įvairialypėje niekšybių ir šlykštybių kloakoje).
Politikoje, kaip ir kituose versluose, verslo įrankiai sugenda, nusidėvi, netenka aktualumo. Kur juos dėti? Atsakymas akivaizdus - remontuoti arba utilizuoti (na aišku galima dar sandeliuoti, bet tik tokiu atveju jeigu įrankis gali būti vėliau naudingas). Kas yra politikos verslo įrankis? Teisingai - žmogus.
Visai neseniai mes visi buvome ne tik liudininkai, bet ir dalyviai pasauliniame "netinkamų įrankių" utilizavimo procese. Vieni suprato kas darosi ir niekšingai prie to prisidėjo, kiti supratę iš baimės tylėjo, tikėdamiesi jog jų nepalies, o bandos imuniteto dalyviai tiesiog "tikėjo mokslu" ir su ašaromis akyse dėkodami, bei plodami "sveikatos apsaugos sistemai" savanoriškai ėjo į skerdyklą. Klaidinga yra manyti jog šis procesas sustojo. Tiesiog atsirado nenumatytos kliūtys, t.y. kai kurie įrankiai nutarė pasipriešinti ir nenorėjo taikiai ir civilizuotai utilizuotis. Dar blogiau, šie įrankiai tapo pavojingi, nes pradėjo kenkti kruopščiai suplanuotai verslo optimizavimo strategijai. Todėl civilizuoto utilizavimo procesą šiek tiek pristabdė ir užkūrė lydymo krosnį Ukrainoje, į kurią pagal planą, nebenaudingi, bet pavojingi įrankiai patys laisvanoriškai lėks utilizuotis. Kai susinaikins tie kas kelia pavojų, tada galima bus be vargo grįžti prie tolesnio CIVILIZUOTO perteklinių įrankių utilizavimo.
Protingi žmonės pasakys: "na va, dar viena plokčiažemių ir visokių sąmokslų teorijų kvailystė".
Sutinku, gal būt ir taip. Tiesiog tiems kas turi ausis klausyti ir akis matyti noriu priminti, kaip grakščiai buvo utilizuota kita, nebereikalinga ir toksiška tapusi politinio verslo atlieka - ISLAMO EKSTREMISTAI. Jie buvo sukurti ir naudojami dviejų politinių verslo projektų tarpusavio konkurencinėje kovoje (sovietinio ir kapitalistinio). Vėliau jie pasidarė vien nuostolius nešantis balastas. Todėl Guantanamo ir okupuoto Irako įrankių perdarymo dirbtuvėse, buvo performatuota tam tikra dalis toksinės medžiagos, kuri buvo panaudota įkurti "Pasaulinį islamo kalifatą". O masinio smegenų mėšlinimo įmonės pradėjo totalią reklamą, su profesionaliai sumontuotais trumpais klipukais, kuriuose išdidūs kariai pjausto galvas netikėliams ir turi savo aukso ir vergų (be abejo tai buvo rodoma su "siaubu balse", kaip baisiai visas civilizuotas pasaulis jų bijo). Viskas suveikė pagal planą. "BAR, BAR, BAR" nebenaudingi įrankiai entuziastingai kartu su savo šeimomis, sulėkė į vieną vietą, po akyla teisingai suremontuotų savo vadų priežiūra. Na o ten, tie kas išlikdavo po saviutilizacijos, buvo saugiai iš dronų ir lėktuvų pribaigiami.
p.s. Ši atidirbtos medžiagos saviutilizavimo technika vykdomas ir Ukrainoje. Trumpučiai filmukai, "šviesos kariai", degantys "driskiai rusai" su savo surudijusia technika masiškai pasiduodantys išdidiems kovotojams, dainuojančios feisbukinės mergičkos, verkiantys vaikai. Ir ..... pavojingi, "civilizuotam utilizacijos procesui kliudantys" įrankiai jau entuziastingai skuba į saviutilizacijos peklą.
O čia dar rusai kaip tyčia sustojo. Nors ir Čečenų vadas Kadyrovas ir kiti rusų kariai rėkte rėkia: "duokite įsakymą, nestabdykite, kas darosi?". Bet, turbūt pagal nustatyta utilizacijos algoritmą dar nepakankamai susirinko utilizacijos procesui suplanuotos "toksiškos medžiagos" iš JAV, Britanijos, Kanados ir pan.
p.s.s. Man patiko kaip lenkai sužaidė šioje situacijoje. Tai tik parodo, kad mūsų broliai turi tikrai blaiviai mąstančius savo tautos lyderius. Jie buvo stumiami tapti to utilizavimo katilo dalimi, tiesiogiai perduodant lėktuvus į kraujuojančią Ukrainą. Tokiu būdu, jie paskelbtų karą Rusijai ir utilizacijos mastai padidėtų honoravų ir kovidoaferoje nepakankamai aktyviai dayvaujančių lenkų kūnais ir teritorija. Bet jie labai gudriai sutiko perduoti lektuvus į JAV bazę Ramštain, Vokietijoje, o jau iš ten tegu juos skraidina į Ukraina. Bet tai reikštų JAV įsitraukimą. Tokio mąsto utilizavimas, į šį verslo optimizavimo paketą neįeiną, todėl šis pasiūlymas buvo atmestas.
su broliška meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka
Комментариев нет:
Отправить комментарий