moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas. Ji buvo nėščia ir dejavo, kentėdama sąrėmius bei gimdymo sopulius.
Pasirodė ir kitas ženklas danguje:
štai didžiulis ugniaspalvis slibinas su septyniomis galvomis, su dešimčia ragų ir su septyniomis diademomis ant galvų. Jo uodega nušlavė trečdalį dangaus žvaigždžių ir nužėrė jas žemėn. Slibinas tykodamas sustojo priešais moterį, kad, jai pagimdžius, prarytų kūdikį. Ir ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto. O moteris pabėgo į dykumą, kur buvo jai Dievo paruošta būstinė, kad tenai ji būtų maitinama tūkstantį du šimtus šešiasdešimt dienų.
...
Ir užvirė danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu. Ir kovėsi slibinas ir jo angelai, bet jie pralaimėjo, ir nebeliko jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis slibinas, senoji gyvatė, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiodavo visą pasaulį. Jis buvo išmestas žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
...
Slibinas, pamatęs, kad yra nutrenktas žemėn, puolė persekioti moterį, kuri buvo pagimdžiusi berniuką. Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę, kur bus maitinama ir saugoma nuo gyvatės per laiką, du laikus ir pusę laiko. Gyvatė išliejo iš savo nasrų paskui moterį lyg upę vandens, kad nuplukdytų ją bangomis. Bet žemė pagelbėjo moteriai: žemė atvėrė savo žiotis ir sugėrė upę, kurią slibinas buvo paliejęs iš savo nasrų. Ir įnirto slibinas prieš moterį, ir metėsi kautis su kitais jos palikuonimis, kurie laikosi Dievo įsakymų ir saugo Jėzaus liudijimą.
Sveika, Karaliene, gailestingoji Motina,
mūsų gyvybe, paguoda ir viltie, sveika!
Tavęs šaukiamės
ištremtieji Ievos vaikai,
tavęs ilgimės,
verkdami ir vaitodami šiame ašarų klonyje.
Todėl tu, mūsų Užtarėja,
savo gailestingas akis
į mus atkreipki
ir Jėzų, garbingą mylimąjį Sūnų,
mums po šios tremties parodyk.
O geroji, o malonioji,
o mieliausioji Mergele Marija!
Славься, Царица, Матерь милосердия,
жизнь, отрада и надежда наша, славься.
К Тебе взываем, изгнанные чада Евы.
К Тебе воздыхаем, стеная и плача в этой долине слёз.
О Заступница наша! К нам устреми Твои
милосердные взоры
и после этого изгнания яви нам Иисуса,
благословенный плод чрева Твоего.
О кроткая, о благая, о сладостная Дева Мария.
Hail holy Queen, Mother of mercy,
our life, our sweetness, and our hope.
To thee do we cry,
poor banished children of Eve.
To thee do we send up our sighs,
mourning and weeping in this valley of tears.
Turn then, most gracious Advocate,
thine eyes of mercy toward us.
And after this our exile show unto us
the blessed fruit of thy womb, Jesus.
O Clement, O Loving, O Sweet Virgin Mary
Pray for us, O Holy Mother of God.
Salve, Regina, Mater misericordiæ,
vita, dulcedo, et spes nostra, salve.
ad te clamamus exsules filii Hevæ,
ad te suspiramus, gementes et flentes
in hac lacrimarum valle.
Eia, ergo, advocata nostra, illos tuos
misericordes oculos ad nos converte;
et Iesum, benedictum fructum ventris tui,
nobis post hoc exsilium ostende.
O clemens, O pia, O dulcis Virgo Maria.
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis, ir šventas yra jo vardas!
Kiekvieną žvėrių, paukščių, šliužų ir jūros gyvūnų padermę tramdo ir sutramdo žmonių padermė. O liežuvio joks žmogus nepajėgia suvaldyti; jis lieka vis nerimstanti blogybė, pilna mirtinų nuodų. (Jok 3.7-8)
"...Idiotai. Jie sunaikins miestą, patys mirs, žmonės liks be pastogės. O vaikai... Kiek vaikų bus išnaikinta, niekšai!
Kam? Ko jiems reikia? Ar vėl kova dėl valdžios? O dar jie save vadina super elitu. Irgi man - protingi, labai talentingi (kreatyvūs)... tokie pat šiukšlės kaip mes (runkeliai). Jie kaip išprotėję kuria dar vieną NAUJĄJĄ PASAULIO TVARKĄ, o kuo naujesnė tvarka, tuo blogiau žmonėms – tai jau seniai žinomas faktas.
.....
Vėlgi, jie kažkuo nepasidalijo, o mes, kuriems nereikia nei vienų, nei kitų, bet reikia, kad mus paliktų ramybėje, vėl turime rautis į kovą, trypti vienas kitą, bėgti, gelbėtis arba dar blogiau – pasirinkti KIENO NORS PUSĘ, nieko nesuprantant, nieko nežinant, tikint tik jų mums per visas žiniasklaidas kišamu žodžiu, ir net ne žodžiu, bet velnias žino kuo... šaudyti, graužti vienas kitą. VARDAN KO?"
Kristus siuntė Ukrainai naująjį Joną Auksaburnį, kuris tarnavo Lvovo Bažnyčioje, bet naciai pradėjo persekioti jį ir jo šeimą, todėl Andriui Tkačiovui teko bėgti į Rusiją.
Įdomu, ar tokiais siūlymais siekiama to pačio rezultato kaip ir prieš šimtą metų? Ar siūlytojai suvokia ką daro, o gal juos tiesiog aklai naudoja, kaip tai buvo daroma su to meto "intelektualais"
Vis dažiau viešoje erdvėje skamba posakis – „Europa jau galime drąsiai vadinti postkrikščioniška erdve.“
Būtent šis posakis trumpai ir aiškiai apibūdina karčius krikščioniškos reformacijos vaisius.
Dešimt Dievo įsakymų
1. Neturėk kitų dievų šalia manęs.
2. Nedaryk sau jokio drožinio, nei jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems! Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia, bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
3. Netark Viešpaties, savo Dievo, vardo be reikalo, nes Viešpats nepaliks be kaltės to, kuris be reikalo mini Jo vardą.
4. Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum. Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose, nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį.
5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventum žemėje, kurią Viešpats Dievas tau duoda.
6. Nežudyk.
7. Nesvetimauk.
8. Nevok.
9. Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.
10. Negeisk savo artimo namų, negeisk savo artimo žmonos, nei jo tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, nei asilo: nieko, kas yra tavo artimo'.
CREDO
Tikiu Dievą Tėvą Visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją; ir į Jėzų Kristų, vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų,sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.
Tikiu į Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimąir amžinąjį gyvenimą. Amen.
Kristus mus moko: "...ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo..".
IEŠKOKITE, o ne SURASKITE. Tai reiškia, kad tikras Jėzaus Kristaus mokinys turi nuolat ieškoti Dievo, nuolat privalo kontroliuoti savo žingsnius ir koreguoti juos Dievo Žodžio šviesoje.
Pavojingiausias stabas yra mentalinis sustabarėjimas, o pavojingiausi stabmeldžiai tai tie kurie seka žmogiškais priesakais, pamiršę jog būdami gyvenimo druska, jie negali taikytis prie šio pasaulio.
Jeigu kas jums sako,kad jis jau rado Dievą ir jau turi Jo teisumą, tuomet žinokite, kad tas žmogus yra arba miręs arba melagis.
Daug kaukių užsidėt galiu, Bet aš esu toks koks esu.
Supratęs pradą tų tiesų, Aš suprantu, kad aš esu.
Esu ir aš ir aplinka, Ta aplinka kurioj esu.
Pamąstęs dar aš iš tiesų, Nebematau kitų tiesų.
Mano tiesa, kad aš esu O aš esu tas kas esu.
Ką kalba įžymus žmonės apie Bibliją?
Poetas Lordas Džordžas Gordonas Noelis Baironas:
„Šioje Švenčiausioje Knygoje – visų paslapčių paslaptis. O, kokie laimingi tarp mirtingųjų yra tie, kuriems Dievas suteikė malonę klausytis, skaityti, su malda tarti ir pagarbiai suvokti šios Knygos Žodžius! Laimingi yra tie, kas valioja atidaryti Biblijos duris ir ryžtingai žengia Jos keliais. Bet geriau niekada negimti tiems žmonėms, kurie skaito Bibliją tiktai tam, kad abejoti ir niekinti Ją.“
JAV prezidentas Abraomas Linkolnas:
„Aš esu įsitikinęs, kad Biblija yra geriausia dovana, kokią Dievas kada nors yra davęs žmogui. Viskas kas geriausia nuo pasaulio Gelbėtojo, mums yra perduodama per šią knygą. Be jos, mes negalėtume atskirti melą nuo tiesos.“
Rašytojas Čarlzas Dikensas:
„Naujasis testamentas, didingiausia Knyga pasaulyje, dabar ir ateityje.“
Žymus JAV valstybės veikėjas Danielius Vebsteris:
„Jeigu yra kas nors, ką pagarbiai vertinu, tai savo tėvus, kurie nuo jaunystės įskiepijo man meilę Šventajam Raštui. Jeigu mes laikysimės tų principų kurių mus moko Biblija, mūsų valstybės laukia nesibaigianti gerovė. Bet jeigu mes ir mūsų palikuonys paniekinsime šios Knygos autoritetą ir pamokymus, tuomet galima drąsiai teigti, jog mus ištiks staigi katastrofa kuri pavers mūsų šlovę į gilią gėdą.“
Blezas Paskalis Prancūzų matematikas:
„Yra tik trys žmonių rūšys. Vieni pažino Dievą ir Jam tarnauja, tai protingi ir laimingi žmonės. Kiti, ne rado ir neieško Jo, tai nelaimingieji bepročiai. Ir treti, tai tie kurie dar nepažino Dievo, bet Jo ieško, tai protingi žmonės, bet dar ne laimingi.“
Filosofas Emanuelis Kantas:
„Biblijos, kaip knygos, buvimas pasaulyje yra didžiausia kada nors turėta nauda visai žmonijai. Bet kokie bandymai sumenkinti Bibliją, yra nusikaltimas prieš žmoniją.“„Savo turiniu Biblija pati liudija apie savo Dievišką kilmę. Ji atveria mums išgelbėjimo plano didybėje visą mūsų nuodėmingumo siaubą, visą mūsų nuopuolio gylį... Biblija pats brangiausias lobis, be kurio aš bučiau apgailėtinoje padėtyje. Visos mano perskaitytos knygos, nedavė man tos paguodos, kokią davė Dievo Žodis Biblijoje: Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. ... (Ps 23,4)“Jungui Štilingui Kantas rašė: „Ieškodami ramybės Evangelijoje, jūs teisingai elgiatės, nes tai yra neišsemiamas tiesos šaltinis, kurio protas niekada ne ras kitoje vietoje.“
Fiodoras Michailovičius Dostojevskis:
„Viešpatie! Kas tai per knyga Šventasis Raštas, kas per stebuklas ir kokia jėga jos duodama žmogui ! Prapultis žmonėms be Dievo Žodžio, nes siela tiesiog trokšta Jo ir nuostabaus susivokimo.“
Rašytojas Nokolajus Gogolis:
„Aukščiau to neįmanoma sugalvoti, nei tai kas yra Evangelijoje. Kiek kartų per savo istoriją žmonija nuo Jos atkrisdavo ir tiek pat kartų pas Ją grįždavo.“„Ne būkite mirusiomis sielomis, bet gyvomis. Yra tik vienos durys į gyvenimą ir tos durys – Jėzus Kristus !!!“
JAV prezidentas Franklinas Delano Ruzveltas:
„Biblijos mokymas taip persipina su mūsų pilietiniu ir visuomeniniu gyvenimu, kad neįmanoma sau įsivaizduoti žmonių gyvenimo, jeigu šis mokymas bus prarastas. Praradus Bibliją, mes prarasime bet kokį pagrindą.“
Johanas Volfgangas Giotė:
„Tegu vystosi mokslinė kultūra, tegu plečiasi natūralieji mokslai ir į gylį ir į plotį, tegul žmogaus protas vystosi kiek tik nori, bet Evangelijose spindinčio kultūrinio ir moralinio krikščionybės lygio, jie niekada neviršys.“
Rašytojas Levas Tolstojus:
„Trisdešimt savo gyvenimo metų aš buvau nihilistu, na ne tai, kad specialistu revoliucionieriumi, bet netikinčiu niekuo. Bet penkis metus atgal į mano gyvenimą atėjo tikėjimas. Dabar aš tikiu Jėzaus Kristaus doktrina ir visas mano gyvenimas pasikeitė. Gyvenimas ir mirtis nustojo būti man blogiu, vietoj beviltiškumo ir nusivylimo, aš dabar jaučiu laimę ir džiaugsmą, kurių iš manės negali atimti net mirtis.“
Prancūzų mikrobiologas ir chemikas, šiuolaikinės mikrobiologijos ir imunologijos įkūrėjas Lui Pasteras:
„Aš mąsčiau ir tyrinėjau, todėl ir tapau tikinčiuoju panašiu į Bretono valstietį (aklas tikėjimas). O jei aš dar labiau mąstyčiau ir užsiimčiau mokslu, tai tapčiau tokių tikinčiuoju, kaip Bretono valstietė (fanatiškas tikėjimas).“ „Mūsų palikuonys vieną dieną nuoširdžiai pasijuoks iš šiuolaikinių mokslininkų-materialistų kvailystės. Kuo daugiau aš tyrinėju gamtą, tuo labiau mane stebina Kūrėjo darbai.“
Vokiečių fizikas-teoretikas, kvantinės mechanikos įkūrėjas Maksas Plankas:
„Kur tik mes ne žiūrėtume, koks be būtų mūsų stebėjimo objektas, mes niekur ne randame prieštaravimų tarp religijos ir mokslo. Greičiau mes konstatuojame jų absoliučia harmoniją svarbiausiuose punktuose, ypač gamtotyros srityje. Ir religija ir mokslas galų gale, ieško tiesos ir ateina prie Dievo išpažinimo.“
Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas:
„Biblija – nepakartojama knyga. Ji Gyva ir nugalinti viską, kas jai priešinasi.“„Evangelija turi kažkokią paslaptingą jėgą, kažką nepaprastai galingą; šilumą, kuri veikia protą ir sužavi širdį. Aš nepavargstu ją skaityti ir visada skaitau su malonumu.“„Aleksandras Makedonietis, Augustas Cezaris, Karlas Didysis, o ir aš pats įkūrėme milžiniškas imperijas. Bet ant kokio pagrindo atsirado šie mūsų genijaus sutvėrimai? Tas pagrindas – prievarta. Tik vienas Jėzus Kristus įkūrė savo imperiją meile ir meilėje. ..... Ir būkite tikri, kad visi jie buvo tikrais žmonėmis, bet nei vienas iš jų neprilygo Jam. Jėzus Kristus daugiau nei žmogus. Tūkstančio aštuonių šimtų metų atstumu, Jėzus Kristus pateikia labai sunkų reikalavimą įvykdymui, viršijantį visus kitus reikalavimus. Jis reikalauja žmogaus širdies.“
Aleksandras Segejevičius Puškinas:
„Yra knyga, kurios kiekvienas žodis komentuotas, paaiškintas, paskelbtas visose pasaulio kampuose, pritaikytas visiems žmogaus gyvenimo etapams ir pasaulio įvykiams; iš kurios neįmanoma pakartoti nei vieno išsireiškimo, kurio visi nežinotų atmintinai, kuris nebūtų tapęs patarlėmis tautose; ji neturi nieko ko mes nežinotume; knyga ši vadinasi Evangelija, - ir toks yra jos amžinai naujas žavesys, nes jeigu mes persisotinę pasauliu arba prislėgti liūdesio, netyčia ją atsiverčiam, tai nebetenkame jėgos priešintis jos saldžiam žavesiui ir dvasiškai pasineriame į jos Dievišką gražbylystę.“ "Šventasis Raštas, kiek kartų jį ne skaitytum, kuo labiau į jį įsigilini, tuo labiau viskas nušvinta ir prasiplečia. Tai vienintelė Knyga pasaulyje: JOJE YRA VISKAS !“
Seras Izaokas Niutonas:
„Biblija turi savyje daugiau autentiškumo požymių, nei visa pasaulietinė istorija.“
