Iš Antikos laikų mus pasiekė vienas įdomus pasakojimas apie Alikviado (Ἀλκιβιάδης; apytiksliai 450 metais prieš mūsų erą) šuns uodegą.
Alikviadas buvo vienas žymiausių ir prieštaringai vertinamų to meto Graikų karo strategas ir Atėnų bei Spartos polių (miestų) demokratų politinio sparno vadas.
Kuomet Alikviadas, tapo Graikų valdovu, jis turėjo problemų dėl savo palaido gyvenimo (pav. užstatė vaiką Spartos karaliaus žmonai, dėl ko nutrūko taika tarp Atėnų ir Spartos). Demokratinio išplerimo valdymą lydintys ištvirkavimai (nuolat besikeičiantys 72 rūšių belyčiai žaisliukai ir pan.) aptemdo sveiką nuovoką, todėl problemos dėl jo nesugebėjimo spręsti visuomenines problemas gilėjo, žmonės buvo labai nepatenkinti.
Pas Akvliadą buvo neįtikėtinai gražus šuo. Jis už jį sumokėjo 70 minų. Tai buvo milžiniški pinigai. Atėnuose nebuvo gražesnio šuns ir štai Alikviadas įsako nukirsti savo šuniui uodegą, kuri buvo šio šuns ypatinga puošmena.
Visi Atėnai kalbėjo apie šį siaubingą įvykį ir labai gailėjosi vargšo šuns. Akviliado draugai taip pat buvo nepatenkinti ir klausė ar jis ne išprotėjo? Į tai Akviliadas atsakė:
- Ar tikrai visi Atėnai vien apie tai ir šneka?
- Taip, visi įsitikinę, kad tu išprotėjai.
- Puiku, jei jie šneka apie mano šuns uodegą, reiškia jiems neberūpi kiti dalykai kuriuos aš darau. To aš ir siekiau.
Šiuolaikinių universitetų gausiai priperėti iškrypėliai, distrofikai, infantilai ir degradai (būtent šios specifikacijos elitinius politikus, bei įvairius "duomenų mokslininkus" gamina šiuolaikiniai universitetai, pasitelkę kvotų ir tolerancijos filtrus) dabar nepaliaujamai kaukia viešoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose apie "išprotėjusį Putiną", "driskių ruskių" kariuomenę ir greitą, bei neišvengiamą pergalę prieš atsilikusią ir dėl sankcijų jau "dvėstančia" Rusiją. Jau beveik pasimiršo siaubingiausias ir ciniškiausias pasaulio istorijoje "nereikalingų" senoliu ir neįgaliųjų žudymas vykęs du metus. Niekas jau nebekalba apie visame pasaulyje pradėtus statyti konclagerius (observacijas), paruoštus nuosavybės ir mūsų vaikų atėmimo mechanizmus.
PŪŪŪŪŪTINNN XUILOOOO užtvindė visą viešos diskusijos ir dėmesio erdvę.
Bent trečdalį smegenų turintys žmonės suvokia kas darosi, bet visuotinai skatinamas degradų kaukimas nejučia persiduoda ir normaliems žmonėms. Todėl daugelis gerų vaikinų ir merginų pradeda nebesiorientuoti realybėje. Daugelis, bandos instinkto vedami, tiesiog įsilieja į šių kaukiančių nevispročių ir padugnių chorą, viešoje erdvėje papuošdami savo profilius mėlynai geltona spalva. Bet kiti suklaidintieji eina toliau. Susikrauna į krepšį paskutinius triusikus su kojinėmis (visa savo nuosavybę kuri lieka po žveriškų kreditų už naujausius iPhon'us išmokėjimo) ir trenkiasi į Ukrainą kariauti su "driskiais rusais". Fantazijose įsivaizduodami, jog taps "herojais", apie kurių šventos kankinystės mirtis vėliau pasakos jų feisbukų ir tviterių "foloveriai" ir "laikintojai" (nors manau jog jie yra įsitikinę, kad kaip ir savo kompiuteriniuose žaidimuose, tiesiog šaudys pakampiais besislapstančius "rusų driskius", o jų gyvybių skaičius bus neribojamas, nes jie juk "šviesos kariai").
Visiškai nenorėjau rašyti šio teksto, nes beprotybės temperatūra, socialinės inžinierijos įrankių pagalbą, jau pasiekė virimo lygį. Savo galvas, informacinio mėšlo išvietėmis pavertę žmogeliai, jau nebetveria kailyje, jiems reikia kraujo. Todėl sau buvau nutaręs nesikišti, nes tai beveik beprasmiška ir savotiškai pavojinga, panašiai kaip kokiai tviterio ar feisbuko pagalvialūpei pasakyti, jog ji yra nevisai graži ir, kad visas šias feisbukines moterų karikatūras, atskirti viena nuo kitos beveik neįmanoma. Tu liksi jai priešu visam gyvenimui.
Bet neseniai Londone turėjau labai įsimintiną ir pamokančią diskusiją su ką tik iš protesto Downing Street'e grįžusiais vakarų ukrainiečiais (benderininkais), kurie ta proga, kaip įprasta buvo padauginę "horilkos" ir nestygo vietoje. Jiems norėjosi savo energiją panaudoti ne tik protesto skanduotėse ir infantiliškuose strakaliojimuose (kas ne šokinės tas maskolis), bet ir kokio "vatniko" egzekucijoje. Šiems žmonėms vien posakis, kad tu nenori dalyvauti šiuose žaidimuose ir nepalaikai nei vienos pusės, jau yra ženklas jog tu priešas. Tu privalai būtinai kartu su jais strakalioti ir isteriškai šaukti "Slava Ukraine", vaidindamas bravūrišką entuziazmą. Tik tada tu tampi jų "pabrotimas" nes "visas civilizuotas pasaulis su jais", o kas nesiunčia NACH....ir nestūgauja jog "Pūūūtynn Chuiloooo" tas "necivilizuotas". Toks Švabinio NAUJO NORMALUMO civilizacinis požymis, pagal kurį šie "ne(nauja)normalūs" atskiria vienas kitą. Dar visai neseniai tie visi "ne(nauja)normalūs" atskirdavo vienas kitą pagal antsnukius (netgi kai vieni važiuodavo mašinoje), profilius "aš tikiu mokslu" ir tiesiog gyvulišką neapykantą "antivakseriams". Bet užteko jų protų šeimininkams perjungti tumblerį smegenų mėšlidės sraute ir dabar jie visi tapo "šviesos kariai" su "pashol nax ... ruskij karabyl" "Pūtin Xuilo" skanduotėmis.
Matant koks efektyvus yra šis zombių valdymo įrankis, pradedi suprasti, kodėl tiek išmintingų bendruomenės vadovų, sukandę dantis vykdo "NAUJO NORMALUMO" pasaulinės revoliucijos programą (Tik pabandyk nesutikti, užteks truputį pakeisti algoritmą informacijos į zombių galvas įkrovime ir tuoj pat gausi puspročių revoliuciją ir isterikų, pasirengusių aukoti savo gyvybes, ataką.) ,
Tai va, grįžtu prie pasakojimo apie diskusiją su jaunais ir "šventai kovai" paruoštais vyrukais. Pačioje pradžioje norėjau tiesiog pasišalinti ir netgi dėl šventos ramybės paskanduoti su jais kokią nors infantilišką skanduotę, bet mano įgimtas smalsumas ir trauka rizikingiems eksperimentams nulėmė tai, kad aš likau ir pradėjau su jais bendrauti iš "abejojančio" pozicijos. Dar karta priminsiu jog indoktrinuotiems "naujuoju normalumu", bet-kuris abejojantis jau yra priešas. Todėl jį reikia arba įtikinti tapti tokiu pat strakaliojančiu antsnukiniu zombiu arba sunaikinti. Žinodamas visų ankščiau istorijoje jau buvusių "naujųjų normalumų" revoliucinių zombių pasaulėžiūros ir veikimo ypatumus, aš pilnai supratau šio savo eksperimento pavoju, bet pabandyti vertėjo. Po diskusijos išsiskirdami, mes netgi apsikeitėme telefonais ir apsikabinome.
Neperpasakosiu visos diskusijos nes ji vyko keliais etapais. Pirmas buvo apsikeitimas kandžiomis replikomis. O toliau aš tiesiog pradėjau užduoti klausimus. Pradžioje gaudavau standartinius atsakymus- šūkius, bet sumaišius jų šūkius su mano jiems pateikta nuomone į mano gi užduotus klausimus, jų savitaigos ir zombinimo ledai pradėjo tirpti. Tai tikrai įdomūs klausimai ir atsakymai.
Kadangi tai ilgas tekstas ir tikrai įdomūs klausimai ir atsakymai, aš pateiksiu juos pilnai kitame straipsnyje - PRATĘSIME.
Tiesiog pateiksiu mažą kai kurių aptartų klausimų anonsą:
a) Ar Putinas yra kvailas žmogus, o gal jis tiesiog išprotėjo?
b) Kodėl jis atakavo Ukrainą su 120 tūkstančių karių, kuomet prieš jį buvo daugiau nei 200 tūkstančių motyvuotų karių kariuomenė?
c) Kokie Rusijos resursai?
d) ....
e) ....
.
Z) Kodėl Rusijos kariuomenės technika yra pažymėta Izraelio kariuomenės Cahal'o (צה"ל) ženklais?
(nuotraukose Izraelio tankai medžioja palestiniečius)
Jei sudomino, rašykite man, klauskite arba laukite tęsinio
Su broliška meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka
Комментариев нет:
Отправить комментарий