понедельник, 6 сентября 2021 г.

Dievas sukūrė gyvulius, galvijus ir žmogų. Žmogui Dievas suteikė gyvenimo instrukciją - Bibliją. Būtent jos skaitymas atskiria žmogų nuo gyvulių ir galvijų.


   Žinodamas, kad kai kurie berazūmiai drįsta viešai niekinti Bibliją, prieš pradedant apie Ją kalbėti, norėčiau kreiptis į kelis žinomus autoritetus. Ką jie kalbėjo apie Šv. Raštą. Gal jų mintys sulaikys kurį nors nuo to, kad save prakeikti piktžodžiaujant Tam, Ko nesupranti:

Poetas Lordas Džordžas Gordonas Noelis Baironas:

„Šioje Švenčiausioje Knygoje – visų paslapčių paslaptis.

  O, kokie laimingi tarp mirtingųjų yra tie, kuriems Dievas suteikė malonę klausytis, skaityti, su malda tarti ir pagarbiai suvokti šios Knygos Žodžius! Laimingi yra tie, kas valioja atidaryti Biblijos duris ir ryžtingai žengia Jos keliais. Bet geriau niekada negimti tiems žmonėms, kurie skaito Bibliją tiktai tam, kad abejoti ir niekinti Ją.“

JAV prezidentas Abraomas Linkolnas:

„Aš esu įsitikinęs, kad Biblija yra geriausia dovana, kokią Dievas kada nors yra davęs žmogui. Viskas kas geriausia nuo pasaulio Gelbėtojo, mums yra perduodama per šią knygą. Be jos, mes negalėtume atskirti melą nuo tiesos.“

Rašytojas Čarlzas Dikensas:

„Naujasis testamentas, didingiausia Knyga pasaulyje, dabar ir ateityje.“

Žymus JAV valstybės veikėjas Danielius Vebsteris:

„Jeigu yra kas nors, ką pagarbiai vertinu, tai savo tėvus, kurie nuo jaunystės įskiepijo man meilę Šventajam Raštui. Jeigu mes laikysimės tų principų kurių mus moko Biblija, mūsų valstybės laukia nesibaigianti gerovė. Bet jeigu mes ir mūsų palikuonys paniekinsime šios Knygos autoritetą ir pamokymus, tuomet galima drąsiai teigti, jog mus ištiks staigi katastrofa kuri pavers mūsų šlovę į gilią gėdą.“

Blezas Paskalis Prancūzų matematikas:

„Yra tik trys žmonių rūšys. Vieni pažino Dievą ir Jam tarnauja, tai protingi ir laimingi žmonės. Kiti, ne rado ir neieško Jo, tai nelaimingieji bepročiai. Ir treti, tai tie kurie dar nepažino Dievo, bet Jo ieško, tai protingi žmonės, bet dar ne laimingi.“

Filosofas Emanuelis Kantas:

„Biblijos, kaip knygos, buvimas pasaulyje yra didžiausia kada nors turėta nauda visai žmonijai. Bet kokie bandymai sumenkinti Bibliją, yra nusikaltimas prieš žmoniją.“

„Savo turiniu Biblija pati liudija apie savo Dievišką kilmę. Ji atveria mums išgelbėjimo plano didybėje visą mūsų nuodėmingumo siaubą, visą mūsų nuopuolio gylį... Biblija pats brangiausias lobis, be kurio aš bučiau apgailėtinoje padėtyje. Visos mano perskaitytos knygos, nedavė man tos paguodos, kokią davė Dievo Žodis Biblijoje: Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. ... (Ps 23,4)“

Jungui Štilingui Kantas rašė: „Ieškodami ramybės Evangelijoje, jūs teisingai elgiatės, nes tai yra neišsemiamas tiesos šaltinis, kurio protas niekada ne ras kitoje vietoje.“

Fiodoras Michailovičius Dostojevskis:

„Viešpatie! Kas tai per knyga Šventasis Raštas, kas per stebuklas ir kokia jėga jos duodama žmogui ! Prapultis žmonėms be Dievo Žodžio, nes siela tiesiog trokšta Jo ir nuostabaus susivokimo.“

Rašytojas Nokolajus Gogolis:

„Aukščiau to neįmanoma sugalvoti, nei tai kas yra Evangelijoje. Kiek kartų per savo istoriją žmonija nuo Jos atkrisdavo ir tiek pat kartų pas Ją grįždavo.“

„Ne būkite mirusiomis sielomis, bet gyvomis. Yra tik vienos durys į gyvenimą ir tos durys – Jėzus Kristus !!!“

JAV prezidentas Franklinas Delano Ruzveltas:

„Biblijos mokymas taip persipina su mūsų pilietiniu ir visuomeniniu gyvenimu, kad neįmanoma sau įsivaizduoti žmonių gyvenimo, jeigu šis mokymas bus prarastas. Praradus Bibliją, mes prarasime bet kokį pagrindą.“

Johanas Volfgangas Giotė:

„Tegu vystosi mokslinė kultūra, tegu plečiasi natūralieji mokslai ir į gylį ir į plotį, tegul žmogaus protas vystosi kiek tik nori, bet Evangelijose spindinčio kultūrinio ir moralinio krikščionybės lygio, jie niekada neviršys.“

Rašytojas Levas Tolstojus:

„Trisdešimt savo gyvenimo metų aš buvau nihilistu, na ne tai, kad specialistu revoliucionieriumi, bet netikinčiu niekuo. Bet penkis metus atgal į mano gyvenimą atėjo tikėjimas. Dabar aš tikiu Jėzaus Kristaus doktrina ir visas mano gyvenimas pasikeitė. Gyvenimas ir mirtis nustojo būti man blogiu, vietoj beviltiškumo ir nusivylimo, aš dabar jaučiu laimę ir džiaugsmą, kurių iš manės negali atimti net mirtis.“

Prancūzų mikrobiologas ir chemikas, šiuolaikinės mikrobiologijos ir imunologijos įkūrėjas Lui Pasteras:

„Aš mąsčiau ir tyrinėjau, todėl ir tapau tikinčiuoju panašiu į Bretono valstietį (aklas tikėjimas). O jei aš dar labiau mąstyčiau ir užsiimčiau mokslu, tai tapčiau tokių tikinčiuoju, kaip Bretono valstietė (fanatiškas tikėjimas).“

„Mūsų palikuonys vieną dieną nuoširdžiai pasijuoks iš šiuolaikinių mokslininkų-materialistų kvailystės. Kuo daugiau aš tyrinėju gamtą, tuo labiau mane stebina Kūrėjo darbai.“

Vokiečių fizikas-teoretikas, kvantinės mechanikos įkūrėjas Maksas Plankas:

„Kur tik mes ne žiūrėtume, koks be būtų mūsų stebėjimo objektas, mes niekur ne randame prieštaravimų tarp religijos ir mokslo. Greičiau mes konstatuojame jų absoliučia harmoniją svarbiausiuose punktuose, ypač gamtotyros srityje. Ir religija ir mokslas galų gale, ieško tiesos ir ateina prie Dievo išpažinimo.“

Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas:

„Biblija – nepakartojama knyga. Ji Gyva ir nugalinti viską, kas jai priešinasi.“

„Evangelija turi kažkokią paslaptingą jėgą, kažką nepaprastai galingą; šilumą, kuri veikia protą ir sužavi širdį. Aš nepavargstu ją skaityti ir visada skaitau su malonumu.“

„Aleksandras Makedonietis, Augustas Cezaris, Karlas Didysis, o ir aš pats įkūrėme milžiniškas imperijas. Bet ant kokio pagrindo atsirado šie mūsų genijaus sutvėrimai? Tas pagrindas – prievarta. Tik vienas Jėzus Kristus įkūrė savo imperiją meile ir meilėje. ..... Ir būkite tikri, kad visi jie buvo tikrais žmonėmis, bet nei vienas iš jų neprilygo Jam. Jėzus Kristus daugiau nei žmogus. Tūkstančio aštuonių šimtų metų atstumu, Jėzus Kristus pateikia labai sunkų reikalavimą įvykdymui, viršijantį visus kitus reikalavimus. Jis reikalauja žmogaus širdies.“

Aleksandras Segejevičius Puškinas:

„Yra knyga, kurios kiekvienas žodis komentuotas, paaiškintas, paskelbtas visose pasaulio kampuose, pritaikytas visiems žmogaus gyvenimo etapams ir pasaulio įvykiams; iš kurios neįmanoma pakartoti nei vieno išsireiškimo, kurio visi nežinotų atmintinai, kuris nebūtų tapęs patarlėmis tautose; ji neturi nieko ko mes nežinotume; knyga ši vadinasi Evangelija, - ir toks yra jos amžinai naujas žavesys, nes jeigu mes persisotinę pasauliu arba prislėgti liūdesio, netyčia ją atsiverčiam, tai nebetenkame jėgos priešintis jos saldžiam žavesiui ir dvasiškai pasineriame į jos Dievišką gražbylystę.“

"Šventasis Raštas, kiek kartų jį ne skaitytum, kuo labiau į jį įsigilini, tuo labiau viskas nušvinta ir prasiplečia. Tai vienintelė Knyga pasaulyje: JOJE YRA VISKAS !“

Seras Izaokas Niutonas:

„Biblija turi savyje daugiau autentiškumo požymių, nei visa pasaulietinė istorija.“

...................................................

DABAR GALIMA PRADĖTI


Skaitant Šv.Raštą, žmogus gali būti tik dviejose būsenose:


1) Aklumas. Biblija moko, kad žiūrėdami nematys ir klausydami nesupras. Jokie išsilavinimai, mokymai, paaiškinimai nieko nepadės.


2) Bendravimas. Kristus atveria protą Raštams suprasti. Tada Biblija pradeda su tavimi kalbėti. Tu maldoje kreipiesi į Dievą Jėzaus Kristaus vardu ir atsiverti Bibliją skaitymui. Dievas, Biblijos pagalba, atsako tau. Nors ir šimtą kartų skaitytum tas pačias eilutes, po maldos ir klausimo, jos tau atvers vis kitą supratimą, atsakant į tavo užduotą klausimą šioje konkrečioje situacijoje. Kiekvieną kartą į savo klausimą tu gausi konkretų atsakymą. Būtent todėl mokyti Dievo Žodžio ir yra neįmanoma, nes jis netelpa į mokymo ir supratimo rėmus Jis Gyvas ir veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją.

Svarbu žinoti, kad Apaštalas Paulius mus perspėjo:

"Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje." (2 Kor 11,3)

Todėl būkite atidūs su tais kas bandys jus mokyti Dievo Žodžio. Jo išmokyti neįmanoma. Jį galima tik skelbti, o po to dalintis savo asmenine patirtimi ir padrąsinimais. Tik Kristus gali atverti protą Raštams suprasti, visa kita tėra saviapgaulė ir žmogiškos išminties sekimas.

Labai nuoširdžiai noriu perspėti, kad be Kristaus, spausdinta Biblijos raidė ŽUDO.

Tik su Kristumi, Šventoji Dvasia atgaiviną spausdintą Biblijos raidę ir teikia gyvybę skaitančiam.

Todėl prieš atsiverčiant Bibliją geriau tiesiog pasimelskite tokia trumpa malda:

„Jėzau Kristau Dievo Sūnau, mano Viešpatie, prašau atleisk man mano nuodėmes, būk gailestingas man nusidėjėliui ir iš Savo malonės atgaivink mane Savo Žodyje. Tegul Dievo Žodis atėjęs į mane, duoda Tau patinkančius vaisius. Tegul Tavo Valia būna mano gyvenime."

Jei nuoširdžiai pasimelsite, tikėkite, Kristus tikrai išgirs ir Biblija pradės su jums kalbėti. Aš ne juokauju.

Daugelis atskalūnų protestantų, (liuteronų, evangelikų, baptistų, Jehovos liudytojų, mormonų ir kt.) didžiuojasi tuo, kad taip vadinama „bažnyčios reformacija“ (kuri beje buvo pradėta ne Dievo apreiškimu, o mokytų teologijos profesorių iniciatyva), atvėrė visiems norintiems kelią link Biblijos (Būtent atskalūnai dideliais kiekiais visur platina žmogiška išmintimi suredaguotas Biblijas). Bet išplatinę žmonių redaguotą Biblijos raidę jie pamiršo perspėti tuos kas skaito, kad be Kristaus Dvasios Įstatymo raidė ŽUDO (nes įstatymas Dvasiškas, o žmonės kūniški). Būtent todėl dabar tiek daug užkietėjusių dvasinių numirėlių pasaulyje, kurie ir toliau laidoja savo numirėlius. Laikydamiesi raidės o ne Dvasios.

Žmogiškos išminties suklaidinti atskalūnai ir jų pasekėjai, nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, nepakluso Dievo teisumui. Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. Šio mokymo vaisius mes matome visuotiname protestantizmo bankrote.

Šiai dienai tik Rytų ir Vakarų Katalikų įtakoje esantys surinkimai tvirtai laikosi sveiko mokslo. O štai supagonėję atskalūnai jau baigia visai degraduoti. Jie jau sutinka su pasauliu vaiku žudymo (abortu) klausimu, homoseksualistu įšventinimo klausimu (neigimo, kad tai nuodėme) ir netgi netikėjimo Dievu klausimu (Olandijoje yra viešai pamokslaujantis Pastorius ateistas, Klaas Hendrikse). Australijos ministras pirmininkas Scott Morrison yra baptistų sekmininkų erezijos atstovas kuris fanatiškai bando paversti Australijos žmones bebalsiais vergais, aklai tarnaudamas tiems, kas jį patį sunaikins vėliau kaip atidirbtą žmogišką medžiagą. 

Šunų bažnyčios, krikštas internetu, pamokslų pardavinėjimai, purvinas finansinių piramidžių biznis tikinčiųjų sąskaita, tušti pažadai dėl rojaus užkietėjusiems nusidėjėliams, pasakos apie tai, kad jie jau amžinai išgelbėti ir to negalima pakeisti. Ir po truputį, bet nenumaldomai, atėjūnų vergijai atiduodamos, protestantizmo įtakoje esančios, tautos ir jų valstybės.

Štai eretikų mokymo vaisiai, vis gražumu.

Kodėl Dievas leido reformaciją? Manau tik dėl to, kad iki reformacijos sprogimo, Jėzaus bažnyčios tarnautojai, gerais norais vedini, nutarė padėti Dievui ir pradėjo slėpti Raštą kuo giliau, išstatant į viešumą tik trupinius ir liturginius ženklus.

Tai buvo daroma tik tam, kad priešai negalėtų pasinaudoti išmintimi ir silpnieji ne būtų suklaidinti. Bet per tą slėpimą, Dievo Žodis vis mažiau buvo skelbiamas paprastiems žmonėms, todėl „prakalbo akmenys“ (Lk 19,40).

Dievas nėra niekuo apribotas, todėl esant reikalui gali siųsti perspėjimą ir per asilą (Sk 22,28).

Bet tai visiškai ne reiškia, kad reikia sekti tuo asilu. Išgirdai perspėjimą, priėmei jį ir ieškok Kristaus nuoširdžiai. Dievo klausyk labiau negu žmonių ir tada Jis tikrai tave atves ten kur yra tikras Jėzaus Kristaus surinkimas ir tikri broliai ir seserys.

Iki tol kol tikroji bažnyčia, visomis įmanomomis priemonėmis ir jėgomis, ne pradės skelbti Dievo Žodžio žūstančiai žmonijai, tol įspėjimai bus dalinami per „asilus“.

Žinokite, kad labai daug pasaulyje yra apsimetėlių, todėl vis labiau įsigali neteisumas ir daugelio meilė atšąla.

Jėzus Kristus būdamas tobulas žmogus ir tuo pačiu Dievas, prieš išeidamas pas savo Tėvą, iki Savo antrojo atėjimo, perdavė savo žmogišką lyderystę apaštalui Petrui (įgaliojo jį):

„Tu esi Petras, uola, ir ant šitos uolos aš pastatysiu savo bažnyčia ir pragaro vartai jos neįveiks"

„Jėzus paklausė Simoną Petrą: 'Simonai, Jonos sūnau, ar myli mane labiau už šituos?' Jis atsakė: 'Taip, Viešpatie, Tu žinai, kad Tave myliu'. Jėzus jam tarė: 'Ganyk mano avinėlius'.“ (Jn 21,15)

Dievas ne žmogus Jis nesikeičia. Dievo dovanos ir pašaukimas - neatšaukiami. (Rom 11,29). Todėl teologijos profesorių sumąstyta reformacija, niekaip negalėjo padaryti Dievo įgaliojimo negaliojančiu. Šis apaštalo Petro lyderystės tarp brolių įgaliojimas, skrupulingai perduodamas jau du tūkstantmečius iš kartos į kartą.

PABAIGAI:

Neseniai viešėdamas pas savo tetą Latvijoje aš sužinojau, kad mano prosenelis Dono Kazokas, Rusijoje, tik man gimus, pakrikštijo mane Pravoslavu Sentikių tradicijoje.

Iki tol aš visada žinojau tik apie tai, kad mane mama krikštijo Romos kataliku bažnyčioje Žemaitijoje Židikuose kai man sukako 8 metai. Bet pasirodo tai buvo mano antras krikštas, nes mama nenorėjo, kad aš būčiau rusų tikėjimo.

Skaityti Evangeliją aš pradėjau 17 metų. Kai man sukako 25 metai, pas mane į namus pasibeldė Amerikiečių baptistų misionierius. Po pokalbio su juo ir kelių apsilankymų jų susirinkimuose, man buvo pasakyta, kad katalikų krikštas ne tikras, todėl aš turiu iš naujo pasikrikštyti. Aš pats sąmoningai krikštijausi baptistų bažnyčioje. Tai jau buvo mano trečias krikštas.

Mano trečio krikšto dieną, nuo širdies smūgio mirė mano mama. Tada ne supratau kas nutiko. Čia pasikrikštijau – džiaugsmas ir čia pat artimiausio žmogaus mirtis, beprotiškas sielvartas.

Ilgai negalėjau atsitokėti. Po kiek laiko Dievas galinga jėga mane ir mano šeimą išvedė iš to eretikų susirinkimo (Dvasinio Egipto) ir tada aš gavau galimybę be svetimos įtakos, nuoširdžiai, kas dieną, su šeima melstis Kristui. Dievas palaimino, todėl aš turėjau daug laiko nagrinėti Šv. Raštą ir gilintis į visus žinomus krikščioniškus mokymus, bet tai nieko nepaaiškino. Tik tada kai radau malonę pas Kristų ir Jis atvėrė protą Raštams suprasti, tik tada aš pagaliau suvokiau savo klaidą ir kas nutiko. Aš tiesiog praradau malonę nusekęs paskui eretikų baptistų prakeikimo mokslą.

Turėdamas tokią akivaizdžią ir karčią patirtį perspėju jus, jokiais būdais nepadarykite klaidos ir nesekite eretikais, nes tai atneš jums prakeikimą, o ne palaiminimą. Ieškokite Kristaus Jo Krauju įsteigtoje ir apaštalų mokymo besilaikančioje bažnyčioje.

Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi. Ką žmogus sėja, tą ir pjaus. (Gal 6,7)


Su broliška meilę ir rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

Комментариев нет: