Andre Rieu "Калинка"

Дискуссия советского священника и советского атеиста.

Ф. И. Тютчев. Наш век

Не плоть, а дух растлился в наши дни,
И человек отчаянно тоскует...
Он к свету рвется из ночной тени
И, свет обретши, ропщет и бунтует.

Безверием палим и иссушен,
Невыносимое он днесь выносит...
И сознает свою погибель он,
И жаждет веры... но о ней не просит.

Не скажет ввек, с молитвой и слезой,
Как ни скорбит перед замкнутой дверью:
«Впусти меня! – Я верю, боже мой!
Приди на помощь моему неверью!..»

10 июня 1851

Владимир Бенедиктов "А мы?"

Над Римом царствовал Траян,
И славил Рим его правленье,
А на смиренных христиан
Возникло новое гоненье,
И вот - седого старика
Схватили; казнь его близка,
Он служит сам себе уликой:
Всё крест творит рукою он,
Когда на суд уж приведен
К богам империи великой.
Вот, говорят ему, наш храм
И жертвенник! Пред сим кумиром
Зажги обычный фимиам -
И будешь жив отпущен с миром.
«Нет, - отвечает, - не склонюсь
Пред вашим идолом главою
И от Христа не отрекусь;
Умру, но с верою живою!
Прочь, искушенье ада! Прочь,
Соблазна демонские сети!»
Вотще хотят жена и дети
Его упорство превозмочь,
И заливаются слезами,
И вопиют они, скорбя:
«Склонись - и жить останься с нами!
Ведь мы погибнем без тебя».
Не увлекаясь их речами,
Глух на родные голоса,
Стоит он, впалыми очами
Спокойно глядя в небеса.
Его чужие сожалеют,
О нем язычники скорбят,
Секиры ликторов коснеют
И делом казни не спешат.
Он был так добр! - Ему вполслуха
Толпа жужжит и вторит глухо:
«Склонись! Обряд лишь соверши -
Обряд! Исполни эту меру,
А там - какую хочешь веру
Питай во глубине души!»
- «Нет, - возразил он, - с мыслью
     дружны
Слова и действия мои:
На грудь кладу я крест наружный,
Зане я крест несу в груди.
Нет! Тот, кому в составе целом
Я предан весь душой и телом,
Учитель мой, Спаситель мой,
Мне завещал бороться с тьмой
Притворства, лжи и лицемерья.
Я - христианин; смерть мне - пир, -
И я у райского преддверья
Стою средь поднятых секир.
Тот обречен навеки аду,
Злой раб - не христианин тот,
Кто служит мертвому обряду
И с жертвой к идолу идет.
Приди, о смерть!» - И без боязни
Приял он муку смертной казни,
И, видя, как он умирал,
Как ясный взор его сиял
В последний миг надеждой смелой, -
Иной язычник закоснелый
Уже креститься замышлял.
А мы так много в сердце носим
Вседневной лжи, лукавой тьмы -
И никогда себя не спросим:
О люди! христиане ль мы?
Творя условные обряды,
Мы вдруг, за несколько монет,
Ото всего отречься рады,
Зане в нас убежденья нет,
-
И там, где правда просит дани
Во славу божьего креста,
У нас язык прилип к гортани
И сжаты хитрые уста.
 
          1860

Subinė Lietuvos sostui.

Rinksim subinę mes sostui, - Lietuvos.
Patį runkelį svarbiausią, virš tautos.

Turim čia mes Šimonytę,
Nei berniuką, nei mergytę.
Jos dėka visa tauta,
Paskandinta skoloje.

Turim Nausėdų Gitaną,
Tą, kur šiltnamį gyvena.
Jo prognozių visuma,
Nepataiko niekada.

Turim Skvernelių Sauliuką,
Policajų kaimietuką.
Konservatorių gynėją,
Ir Deimantės pradangėją.

Jie visi už vaikgrobystę,
Ir už bankų vergvaldystę,
Už valstybę be kalbos,
Ir už žemę be tautos.

Butent trys šitie žmogiukai,
Paskirti mums būt vadukais.
Kaip varažina Gaidys,
Sostą vienas jų valdys.

Nacių SS daliniuose Lietuvoje taip pat trūko darbuotojų

 

   Šiandien perskaičiau kelis straipsnius.

  Viename, vaikų tesių apsaugos tarnybos vadovė apgailėstauja jog sistemoje trūksta darbuotojų. Kitame, socialinės apsaugos ir darbo ministras Kukuraitis samprotauja apie "5 klaidingus mitus" vaikų teisių apsaugoje.

  Kukuraičio straipsnyje "paneigiami mitai" ir kiekvieno "paneigimo" pabaigoje užduodami klausimai nesusipratusiai visuomenei.

  Ne kalbėsiu apie visus 5 "genialiai paneigtus mitus", kurie turėjo išsisklaidyti "kaip dūmas" vien perskaičius šio asmens "logiškus" argumentus, tiesiog atsakysiu į vieną klausimą, paneigiantį "mitą" apie tai, jog globa yra intensyviai daroma "pelningu verslu".

 Kukuraitis klausia visuomenės:

 Jeigu tai toks „pelningas verslas“, kodėl jūs juo nesiverčiate?

  Atsakau:

  Prostitucija, narkotikų prekyba, žmonių žudymas taip pat yra "pelningi verslai", jeigu tarptautinių nusikaltėlių kartelis, investavęs kelias dešimtis milijonų purvinų eurų ir pasinaudojęs atmatomis ir kvailiais mūsų valdžioje, padarytų šiuos verslus legaliais, argi normalūs žmonės pradėtų jai verstis? Be abejo ne. Nes visi blaiviai mąstantys žmonės puikiai suvokia, kad tuo besiverčiantys vis vien prieis liepto galą ir tas galas bus siaubingas.

  Niurbergo tribunole matėme visus tuos "legalius" įstatymus vykdžiusius nusikaltėlius.

  Nusikaltimas negali būti pateisinamas jokiais įstatymais, šiuo atveju tarptautinių nusikaltėlių sukurta vaikų grobimo, pardavimo ir seksualinio išnaudojimo "legali" sistema taip pat bus sunaikinta, o visi tie "nesusipratę", "tiesiog galiojančius įstatymus vykdę", "legalius projektus įgyvendinę" Kukuraičiai, Šakalienės, Žiobienės ir jų palaikytojai, bei naudos iš šios sistemos gavėjai, bus teisiami ir neabejotinai gaus atpildą už savo darbelius.

  Tai tik laiko klausimas.

p.s. Lietuviai visada pasižymėjo pirmaprade, Dievo duotos sąžinės, švara. Ir nors mums per visokias tautos atmatas, prostitucinę sisteminę žiniasklaidą ir svetimų sukurtą švietimo sistemą, visaip bandoma įteigti jog esame pavydūs nevykeliai, bailiai, nedėkingi niekšai ir pan., bet realybė yra kitokia. Man dar neteko gyvenime sutikti blogų lietuvių. Be abejo būdavo bedievystės ir jos sąlygojamų aplinkybių pažeistų žmonių niekšybių, bet kuomet ramiai besimelsdamas Jėzui Kristui klausdavau, kas tiems žmonėms yra, aiškiai gaudavau suvokimą, kodėl tie žmonės taip elgėsi ir tai tikrai ne jų kaltė.

  Tai, kad lietuvių, kaip visumos, sąžinė yra švari, parodo ir chrestomatinis (pamokomas) įstorinis faktas. Kuomet Vokietijos naciai pabandė sukurti SS padalinius Lietuvoje. Jiems tai ne pavyko. Kaip ir į dabartinę, tarptautinę, vaikų grobimo sistemą, į nacių kuriamus "legalius" SS dalinius atėjo tik visokie klipatos, nevispročiai ir prostitutės (ar pastebėjote, kad visos vaikų teisių tarnybos "specialistės", savo manieromis ir išvaizda, kaip du vandens lašai panašios į liūdnai pagarsėjusią Stankūnaitę).

  Dar karta kartoju, tai tik laiko klausimas, kuomet nusikalstama vaikų grobimo, pardavimo ir seksualinio išnaudojimo sistema bus sunaikinta, o joje dalyvaujantys asmenys bus teisiami (ne svarbu ar sąmoningai ar ne sąmoningai pasirinkę tapti šio organizuoto nusikaltelių susivienimo dalimi). 

  Mums svarbu kiekvienam asmeniškai pasirinkti teisingą kelią ir juo eiti. Tai kas teisu ir gera išbandoma laiku ir kiekvienas pasirinkimas turi neišvengiamą savo atpildą.

Su broliška meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka

Paprastumas ir gerovė

   Kiekvienas žmogus siekia kažko geresnio nei jis turi ir tai yra neišvengiama, tai yra užkoduota mūsų visų prigimtyje. Vienintelis Adomas neturėjo tos prigimties. Jis turėjo laisvą valią pasirinkti, ar paprastume gyventi su Dievu rojuje, ar siekti kažko kito t.y. „geresnio“. Adomas laisva valia nutarė, kad jam rojaus ir viešpatavimo visai kūrinijai nepakanka, todėl pasirinko tą, kažką kitą - „geresnį“. Jis pabandė tapti „didesniu“ ir „protingesniu“, lygiu Dievui, žinančiu kas yra gerą ir blogą. Bet, vietoj lygybės Dievui, jis prarado tai ką turėjo ir gavo tik rūpesčius ir mirtį.

   Nuo to laiko visi jo palikuonys siekia tapti kažkuo geresniu, aukštesniu, įtakingesniu, garbingesniu, gražesniu, stipresniu ir t.t. bet vietoj to gauna vien tik rūpesčius ir neišvengiamą mirtį.

   Dėl garbės Kainas užmušė savo brolį Abelį, pavydėdamas jam to, kad Dievas priėmė Abelio auką, o jo nepriėmė. Pašalinęs „konkurentą“, Kainas vietoj garbės būti vieninteliu aukojančiu Dievui, užsidirbo sau klajūno problemas ir mirtį.

   Dėl garbės Jokūbas, įkalbėtas savo mamos Rebėkos, apgavo savo tėvą Izaoką. Ir už tai, iki pasaulio pabaigos, gavo rūpesčius sau ir visiems savo palikuonims. Jokūbo palikuonys Izraelitai, iki šiol privalo nešti tarnystės kitoms tautoms naštą. Jie yra įsprausti į geležinius įstatymo rėmus, todėl nieko patys iš savęs nebegali daryti. Per kančias, nenorom, priešinantis ir verkiant, bet jie privalo perduoti tai ką yra numatęs Dievas (tai geriausiai iliustruoja pranašo Jonos pavyzdys).

   Tik saugant savo valdžią ir įtaką, Izraelio sinodas priėmė sprendimą nužudyti Dievo siųstą Sūnų. Savo garbėtrošką jie teisino tuo, kad tai daroma tautos gerovės vardan. Neva tam, kad neateitų Romėnai ir neužimtų Jeruzalės Šventyklos. Bet vietoj to, po septyniasdešimties metų, Jeruzalės tarnystė Šventykloje ir pati Šventykla (o tuo pačiu ir jų įtaka bei valdžia) buvo visiškai sunaikinti ir iki šiol neatstatyti.

   Dėl tos pačios Adomo prigimties, netgi Jėzaus Kristaus mokiniai, nors ir matė akivaizdžiai savo Mokytojo kelią ir darbus, patys ginčijosi dėl to, kas iš jų yra didžiausias. Keli iš jų netgi prašė Kristaus pasodinti juos savo kairėje ir dešinėje. Bet Kristus nutraukė tuos ginčus ir dar daugiau, Jis pats būdamas Dievas, nuplovė savo mokiniams kojas, tuo parodydamas garbėtroškos bevertiškumą Dievo akyse.

   Mes visada siekiame kažko geresnio nesuvokdami, kad pasiekę vieną pagerinimą, mes pamatome, kad tai ko siekėme neturi jokios naudos, todėl nedelsiant imame siekti kito „geresnio“. Ir taip be galo ir be krašto. Tiems savo siekiams įgyvendinti, mes aukojame šeimas, artimus žmones, sveikatą ir viską ką turime geriausio, o ką gauname? Eilinį niekalą. Patikėkite manimi, jei žmonės, kurie visuomenės akyse atrodo daug pasiekę, pradėtų nuoširdžiai pasakoti savo jausmus, nustebtumėte sužinoję kokias problemas ir rūpesčius jie sau užsidirbo.

   Kristus yra paskutinysis Adomas, kuris irgi turėjo galimybę pasirinkti. Bet Jis skirtingai nei pirmasis Adomas, žengė Dievo nustatytu paprastumo keliu ir nugalėjo mirtį. Kaip per vieno žmogaus Adomo garbėtrošką į pasaulį atėjo mirtis ir visus pavergė, taip per vieno Žmogaus Jėzaus Kristaus paprastumą į pasaulį atėjo gyvenimas, kuris nugalėjo mirtį. Kaip Adomo mirties prakeikimas yra gaunamas žmogui gimstant, jam dar nespėjus padaryti nieko nei gera nei blogą, taip ir Kristaus teisumas ir gyvenimas yra gaunamas gimus naujai, Kristaus gimimu. Nėra tokio žmogaus (kokia baisi jo nuodėmė ne būtų), kuris negalėtų gauti Dievo malonės. Juk Kristus atėjo pas nusidėjėlius, o ne pas teisiuosius. Tereikia priimti aiškų sprendimą savo gyvenime ir sekti Kristumi. Kiekvienas pasirinkęs kelią Kristuje, gauna dovanai naują gyvenimą ir tai ne už nuopelnus ar pastangas, kad niekas nesigirtų. Priimti sprendimą gyventi Kristuje tai ir yra gimimas iš naujo. Tas gimimas būna ne iš kūno ir kraujo, bet iš Šv. Dvasios. Kiekvienas iš mūsų yra unikalus ir vienodai svarbus Dievui. Kiekvieną iš mūsų, Jis myli taip lyg jis būtų vienintelis pasaulyje. Todėl tik tuomet, kai žmogus pasirenka gyventi garbėtroškoje, jo gyvenime nebelieka vietos Dievo malonei ir Rojui.

   Kristus laukia būtent tavęs, nes Dievas atėjo į šį žūvantį pasaulį ne dėl minios, o dėl kiekvieno iš mūsų asmeniškai tam, kad išgelbėti tave iš tuštybės ir pražūties.

   Šaukiu šiandien liudytojais dangų ir žemę, kad leidau tau pasirinkti gyvenimą ar mirtį, palaiminimą ar prakeikimą. (Įst. 30,19). Tavo sprendimas turi būti laisvas ir tikras.

   Kristus stovi prie tavo širdies durų ir beldžia tam, kad tu nusigręžęs nuo garbėtroškos pasirinktum paprastumą ir atsivėręs Jam, gautum tai kas yra tikra vertybė t.y. amžinas gyvenimas, rojus ir Viešpatavimas kartu su Juo, esant Visagalio Dievo šeimoje.


Su broliška meile
Vladimiras Troščenka