Laimingi, kurie paims tavo mažylius ir tėkš juos į uolą!

 

   Daugeliui žmonių ši daina sukelia nostalgija ir gražius prisiminimus, bet nedaugelis žino, kad Boney M čia tiesiog dainavo Biblijos Psalmyno 137 psalmę (136 psalmė Rytų Katalikų Biblijos kanone). 

  Šią psalmę dainavo ištremti į Babiloną Izraelio vaikai. 

   Klestinti Izraelio karalystė pradžioje skilo į dvi dalis, Judą ir Samariją, o vėliau buvo visiškai sunaikinta. Jų žemėje Babilono karalius apgyvendino įvairių tautų pabėgėlius (panašiai kaip žingsnis po žingsnio daroma Lietuvoje). 

   Tai nutiko todėl, kad žydai nustojo pasitikėti Visagaliu Dievu ir Jo siųstais pranašais, o pradėjo savo viltis dėti į "labai mokytus ir protingus žmones", tapo "mokslu tikinčiais" (šiuolaikinių educated vaccinated antsnukinių zombių atitikmuo). Todėl neteko visko ir tapo vergais. 

   Su liūdesiu stebiu, kad ten pat, visą mūsų civilizaciją veda istorijos nežinantys ir senas klaidas kartojantys, naujieji pagonių žiniuoniai iš trockistinių universitetų (permanentinės revoliucijos apologetai, savo nuolatiniu ženklu turintys iškeltą kumštį, grasinantį Dangui). 

   Jie didžiuojasi savo bedievyste, infantilumu ir iškrypimais, nesuvokdami jog visa tai jau buvo ir visada atvesdavo tik į vieną vietą - staigų ir siaubingą ŽLUGIMĄ.

137 Psalmė (Antano Rubšio vertimas)

Prie Babilono upių

mes sėdėjome verkdami,

Siono kalną atsiminę.

Ant to krašto tuopų

pakabinome savo arfas,

nes mus į nelaisvę išvariusieji

ten liepė mums giedoti,

mūsų engėjai vertė mus džiūgauti,

sakydami: „Pagiedokite mums Siono giesmių!“

Kaipgi galime mes giedoti VIEŠPATIES giesmę

svetimoje žemėje?

Jeruzale, jeigu tave užmirščiau,

tenuvysta mano dešinė!

Teprilimpa man liežuvis prie gomurio,

jei apie tave negalvočiau,

jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau!

Atmink, VIEŠPATIE, ką darė edomitai tą dieną,

kai Jeruzalė buvo paimta, kai jie šaukė:

„Griaukite! Išgriaukite ją iš pamatų!“

Dukterie Babilonija, griovike!

Laimingi bus, kurie atmokės tau

už mums padarytą pikta!

Laimingi, kurie paims tavo mažylius

ir tėkš juos į uolą!

p.s. Ar yra viltis jog žlugimo ne bus? Jis bus, nes Dievo Žodis negali būti pakeistas, bet yra vienas dalykas kurį mes turime prisiminti, Dievas Gailestingas, todėl jeigu mes gręšimės nuo degradų, infantilų ir iškrypėlių mums siūlomo gyvenimo būdo ir pasitikėsime Jėzumi Kristumi, Visagalio dangaus ir žemės Sutvėrėjo Viengymiu Sūnumi, sprendimas dėl paskutinės dienos gali būti atidėtas neribotam laikui. 

Toks yra Dievo Žodis, tokia yra Viešpaties Valia.