Turbūt daugelis žino apie tai, kad už nuodėmes buvo sunaikintas Sodomos ir Gomoros kraštas. Iš dangaus krito siera ir degantys akmenys. Bet tikrai nedaugelis netgi tikinčių žmonių žino, jog tame krašte buvo pirmojo žinomo Vyriausiojo Dangaus Dievo Kunigo - Pontifiko, Salemo karaliaus Mechizedeko rezidencija. Kuris palaimino patį Abraomą ir kuriam Abraomas mokėjo dešimtinę.
Vienintelis to krašto miestelis išlikęs po Dievo bausmės buvo Zoaras. Jis išliko ne dėl to, kad ten gyventų teisesni žmonės, o vien dėl to, kad ten nutarė pasislėpti Dievo žmogus Lotas.
Kiekvienas žmogus, ankščiau ar vėliau išgirsta Dievo kvietimą. Mes visi lygūs prieš Dievą ir dėl to turime laisvą valią apsispręsti. Kiekvienas priima laisvanorišką sprendimą, ar jam sekti Kristumi ar sekti savo įsivaizdavimais, kuriuos suformuoja pasaulio mokymai ir autoritetai.
Jei žmogus išgirdęs Dievo kvietimą nutaria Dievo klausyti labiau negu žmonių, tuomet jis pripažįsta Dievą savo Tėvu, o Jo Žodį savo mokytoju. Nuo to sprendimo priėmimo dienos, Dievas Savo galinga Tėviška ranka pradeda vesti tokį žmogų gyvenimo keliu ir jį mokyti.
Teisingai Dievo valią vykdantis žmogus, vadinamas teisiuoju. Teisusis turi Dievo suteiktą privilegiją ir pagal to žmogaus prašymą, išgelbėjimo nuo mirties malonė yra suteikiama ir kitiems žmonėms, netgi jeigu jie yra netikintys, silpnai tikintys arba klaidingai tikintys. Būtent taip, dėl vieno nuoširdžiai ir teisingai tikinčio, išsigelbėdavo ištisos šeimos, giminės, tautos ir valstybės.
Būtent dėl šios priežasties, yra labai svarbu būti kartu su TIKRATIKIAIS, nes tokiu atveju net jeigu tavo tikėjimas yra silpnas arba klaidingas, tu vis viena būsi išgelbėtas vien dėl to, kad esi bendrijoje su tuo, kas eina teisingu keliu pas Dievą.
Sodomos ir Gomoros pavyzdyje, Biblija mums pateikia labai aiškų vaizdinį. Vien tik dėl to, kad Dievo Žmogus Lotas nutarė pasislėpti miestelyje Zoar‘e, šis Sodomos ir Gomoros apylinkių miestelis, o kartu ir jame gyvenantys žmonės, sunaikinti ne buvo, nors jie buvo tokie patys nusidėjėliai kaip ir kiti Sodomos ir Gomoros apylinkių žmonės.
Taip pat ir prieš Izraelio abiejų karalysčių sunaikinimą, Dievas ne kartą buvo perspėjęs jos vadovus per savo tarnus pranašus.
Paskutinės, Judo karalystės karalius buvo labai išdidus, todėl pasitikėjo karo mokslu, bei pasaulietiniais teologais kurie jį ramino ir aiškino, kad viskas tvarkoje; Dievas vis viena pasigailės, nes pas juos Dievo šventykla, aukojimo ritualai, įstatymo mokymas, kunigystė ir dėl to nėra ko bijoti.
Todėl Karalius nutarė neklausyti Dievo Dvasią turinčio pranašo perspėjimų. Būtent dėl nepaklusnumo, jis ir jo tauta neteko visko. Karalystė buvo sunaikinta, visi žydai pavergti.
Visai kitą vaizdą mes matome, kuomet Izraelio valstybės vadai ir religiniai lyderiai klausėsi pranašų. Tuomet jiems sekėsi kovose, jų turtai ir galia augo, žmonių gerovė didėjo, Izraelio karalystės įtaka plėtėsi. Bet žmonės yra žmonės. Todėl dėl pasaulietinio kvaitulio ir tariamų autoritetų blizgesio, tautos vadai ir oficiali religinė vadovybė nusigręždavo nuo Dievo, nebeklausydavo Jo siųstų pranašų, bei nutardavo sekti pasaulietiniais, struktūrizuotais ir formalizuotais mokymais. Taip prasidėdavo pabaigos pradžia, vedanti į pasaulietinės ir religinės valdžios sunaikinimą.
Aš esu Viešpats, Aš nesikeičiu, ..... (Mal 3, 6). Tai Dievo Žodis. Jis yra toks pat šiandien, vakar ir rytoj. Naujoji sandora nepanaikina Dievo suvereno ir veikimo instrumentų. Dievo neįmanoma įsprausti į kažkokias formas „daryk tik taip ir viskas bus gerai“.
Negesinkite Dvasios! Naujas testamentas davė įtikėjusiems Šv. Dvasios dovaną. Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios'. (Jn 3, 8).
Pučia kur nori, reiškia neribotai jokiais žmogiškais įsivaizdavimais. Bet ar dabar daug yra gimusių iš Dvasios žmonių? Iš vandens gimusių pilna, taip pat pilna gimusių iš teologijos profesorių mokymo. Tokie žmonės naiviai įsivaizduoja, kad vien dėl choru kartojamų užkeikimų ir nusiplovimo vandenyje, Dievas yra įpareigotas juos įrašyti į Gyvenimo knygą. Tai nėra gimimas iš Dievo Dvasios. Jie yra palaikomi tik dėl to, kad Dievas suteikia malonę iki tūkstantosios kartos jų protėviams t. y. tiems kas Jį nuoširdžiai mylėjo.
Tuomet kas yra gimimas iš Dievo Dvasios ir kodėl Jėzus Kristus prieš palikdamas savo mokinius jiems pasakė: ...... Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą? ' (Lk 18, 8).
Kiek bažnyčių bažnytėlių, kiek denominacijų, kiek krikščionimis vadinančių žmonių ir visa tai auga ir plečiasi. Argi gali būti, kad atėjęs mūsų Viešpats neberas tikėjimo žemėje?
Gimusių iš Dievo Dvasios skiriamasis ženklas yra ne išorinis teisuoliškumas, ne tradiciniai ritualai, bet vien tik vykdymas karališko įstatymo kuris skelbia:
Yra tik vienas Dievas ir nėra kito, tik Jis; o mylėti Jį visa širdimi, visu protu ir visomis jėgomis bei mylėti savo artimą kaip save patį yra daugiau negu visos deginamosios atnašos ir aukos'
Jeigu manai, kad yra daugiau kelių pas Dievą nei Jėzus Kristus, tuomet nėra tavyje teisumo. , Teologiniai, filosofiniai, moksliniai vadovėliai, protingos sistemos ir struktūros, visa tai neturi vertės jei tavyje (arba bent jau šalia tavęs) nėra Kristaus.
Svarbu žinoti, kad žmonės visi vienodai blogi ir sugedę, tik vienas Dievas yra geras ir teisingas, todėl dėl tariamai Dievui tarnaujančių žmonių daromu bjaurysčių, nenusivilk Kristumi, juk Jis atėjo ne pas minią žmonių, o būtent pas tave asmeniškai, kaip pas savo vaiką (nors ir nuklydusi). Taip pat jis iki šiol, kaip mylintis tėvas laukia tavęs grįžtant po to kai atsibos vergauti prie kiaulių gardų.
Dar katą primenu, kad Sodomos ir Gomoros apylinkėse tuo metu taip pat buvo Vyriausiojo Dievo kunigo Melchizedeko rezidencija, (Greičiausiai, kad pats Melchizedekas jau buvo iškeliavęs pas Dievą ir buvo likusi tik jo palikta tarnavimo sistema su jo apmokytais tarnais), bet tai nesulaikė Dievo nuo totalaus sunaikinimo.
Dar svarbu prisiminti, kad prieš sunaikinimą, Dievas iš ten išvedė savo teisųjį Lota ir tuos ką Lotas su savimi pasiėmė. Lotas bandė pasiimti daugiau žmonių, bet jie juo nepatikėjo ir todėl pražuvo.
Šlovint Amžinąjį Dievą
Mano sielai atgaiva.
Jo stiprybėje atgimęs
Džiaugsiuos laime amžina.
Nėra nieko kas atskirtų
Mano gyvastį nuo Jo.
Nieko nėra geidžiamesnio,
Nei gyventi šalia Jo.
Šlovink Kristų
Mano siela!
Ir širdie,
Dėl Jo vien plak!
Kūne,
Vien dėl Jo gyvenki!
Prote
Kristui nusilenk!
Šiam pasaulį, tarp tuštybės,
Tik su Juo gyvent prasmė.
Meilėj Draugo ir Karaliaus,
Būti man yra garbė.
Aš žinau jog esu niekas,
Dulke gimęs, ja esu.
Viskas kuo didžiuotis verta,
Kad tapau Dievo draugu.
Jo didybės neaprėpsi,
Visata priklauso Jam.
Amžinasis mano Dievas,
Tiktai Jam aš priklausau.
Žodis pradžioje ištartas,
Kūnu tapo nuostabiai.
Jėzus Kristus, mano Viešpats,
Karaliaus mums amžinai.
Šlovink Dievą, mano sielą,
Kristaus garbę apdainuok.
Jis šlovingai nugalėjo,
Ir į pergalę atves,
Tuos kas auką Jo suvokęs,
Širdį savo Jam atvers.
Jis Tiesa ir Siekiamybė,
Ir svajonė Amžina,
Kelias Dievo link atvertas,
Rytmečio skaisti aušra.
Aš tikiu ir tuo laimingas,
Jo žodžiu vien gyvenu.
Aš kvailys visam pasauliui,
bet garbė man nesvarbu !
Man svarbu, kad Jėzus myli
Mane tokį, koks esu ...
Su broliška meilę ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka
Комментариев нет:
Отправить комментарий