"ProfesioAnalai". Nieko naują po saule.

 

   Romos Imperijos archyvaro, Gajaus Svetonijaus Trankvilo (lot. Gaius Suetonius Tranquillus) knygoje "Dvylikos Romos Cesorių gyvenimas" yra įdomus vieno iš Imperatorių (dabar nepamenu to Ciesoriaus vardo ir tingiu ieškoti, bet tai nėra svarbu šio teksto minčiai) pikantiško pomėgio aprašymas, su šio pomėgio karčių vaisių pasekmėmis.

   Sunkus valstybės vadovo darbas visada sumažina asmeninės savitvardos drausmės jausmą, o valdžios žmones gausiai atakuojančios pagundos yra labai lengvai pasiekiamos, todėl vadovai dažnai paslysta ir susitepa ta, gražiai iš išorės atrodančia, mėšlo mase. Įkritus į nevaldomų aistrų mėšla, vėliau jo kvapas yra ilgai jaučiamas ir sunkiai nuplaunamas. 

   Tai va. Tas ciesorius, atipalaidavimui nuo sunkios valdovo našos, pasiliksmino su keliais berniukais, na ir kaip tai priimta iki šiol, tuos berniukus paskyrė dvare į kažkokias nereikšmingas, bet šiltas vieteles (atitinkančias visokių šiuolaikinių duomenų mokslininkų ar pandemijų valdymo specialistų ir pan. antsnukinių degradų šėrimui gausiai pristeigtas specialybes). Bet nutiko tai, kas nutinka VISADA. Tie "profesionalūs pasilinksminimo žaisliukai" vietoj to, kad ramiai ir tyliai gyventi, laukiant kol jų "profesionaliomis paslaugomis" vėl prie progos pasinaudos atsipalaidavimui, dvare pradėjo rengti "praidus" (savo seniausios žmonijos profesijos viešinimo paradus). To meto "praidai" buvo ne tokie spalvoti ir vieši kaip dabar, bet Imperatoriui užteko to, kad tie "profesioAnalai" pradėjo vienas kitą, dvaro tarnų akivaizdoje vadinti taip pat, kaip ir šiuolaikiniai "profesioAnalai". Tokiu būdu viešindami Imperatoriaus slaptus pikantiškus paslydimus. 

  Sprendimas buvo ryžtingas - "profesioAnalams" buvo sutrupinti blauzdikauliai. Nuo to laiko, keliems tūkstantmečiams "profesioAnalai" suvokė, kad vieši "praidai" yra pavojingas reikalas, todėl valdovų paslydimai ir atsipalaidavimai išliko tokie pat slapti ir pikantiški, bet jokiu būdu ne vieši. 

   Šiuolaikinė degradų, distrofikų ir infantilų edukacijos sistema, per visokias prestižines KM (Kačių Morčiaus) mokyklas  ir trockistinius pasaulio universitetus, veda link to, kad kiekviename žmoguje tūnantis polinkis "paslysti" taptu "nauju normalumu".  Pamiršdami (o gal tiesiog nesuvokdami arba piktavališkai stumdami link žlugimo), kad toks "seniausios pasaulio profesijos" normalinimas, visada veda link to, jog visiems "nauja/nenauja normaliems" ateis tas pats siaubingas galas kaip ir to ciesoriaus "profesioAnalams". Tai yra toks pat nekintamas asmeninio pasirinkimo dėsningumas kaip ir fizikinis visuotinės traukos dėsnis. 

  Na, bet yra kaip yra. Mūsų mielosios mamytės ir toliau labai stengiasi, kad jų vaikučiai gautų "kuo geresnį išsilavinimą" visokiose prestižinėse "Kačių Morčiaus" mokyklose, todėl norom ne norom, skatina savo vaikučius tapti kuo geresniais šiuolaikiniais diplomuotais "profesioAnalais". "Praidų" skaičius didėja geometrine progresija, o normalūs ir suvokiantys realybę valstybių vadovai yra eliminuojami iš valdymo, naudojantis jų NEIŠVENGIAMAIS paslydimais ir pakeičiant juos beverčiais ir beveidžiais"profesioAnalais" (a lia Herman Van Rompuy). 

Su meilę ir brolišku rūpesčiu

Vladimiras Troščenka

Apdainuoti beprotybę

 

 

Žmogus nežino ko jis nori

Norėti verčia aplinka.

Dainuos ji išminties galybei,

Visuomenėj žydės tvarka.

 

Bet beprotybė nenurimsta,

Ir trokšta sau tokios garbės.

Ji kuria „naują realybę“,

Bepročiams siekdama šlovės.

 

Naujumas, nėra joks naujumas,

Tai beprotybė palaida

Kas jos suokimo nuolat klauso

Link skardžio bėga su banda.

 

GB 15.06.2022

Kembridžo Karališkojo koledžo choras "Pasigailėk manęs Viešpatie Dieve, apvalyk mane nuo mano nuodėmių"

  

   Klausydamas šį nuostabų kūrinį, kurį tiesiog neįtikėtinai grakščiai ir subtiliai atliko žmonių vaikai, didingoje aplinkoje. Prisiminiau prieš kelis dešimtmečius atliktą tyrimą, kuomet beždžionių būriui buvo rodomos žmonių dainos. Beždžionės su entuziazmu klausėsi ir stebėjo visokias bestaipaliojančias naujas dainorėles (visokių lyčių), bet tiesiog negalėdavo klausytis ir pabėgdavo, kai įjungdavo tikrą žmonių muziką, t.y. tokią kokia gieda šie žmonių vaikai.

  Tai ką tu klausai, labai tiksliai parodo tai kas tu esi ir kieno bendruomenei priklausai.

 

Чудо исцеления через крещение!

 

Koks stulbinantis gracijos, įsijautimo ir balso derinys.

 p.s. Su "Naujo normalumo" atributu - antsnukiu ir laikantis distancijos to pakartoti neįmanoma. 

Laimingi, kurie paims tavo mažylius ir tėkš juos į uolą!

 

   Daugeliui žmonių ši daina sukelia nostalgija ir gražius prisiminimus, bet nedaugelis žino, kad Boney M čia tiesiog dainavo Biblijos Psalmyno 137 psalmę (136 psalmė Rytų Katalikų Biblijos kanone). 

  Šią psalmę dainavo ištremti į Babiloną Izraelio vaikai. 

   Klestinti Izraelio karalystė pradžioje skilo į dvi dalis, Judą ir Samariją, o vėliau buvo visiškai sunaikinta. Jų žemėje Babilono karalius apgyvendino įvairių tautų pabėgėlius (panašiai kaip žingsnis po žingsnio daroma Lietuvoje). 

   Tai nutiko todėl, kad žydai nustojo pasitikėti Visagaliu Dievu ir Jo siųstais pranašais, o pradėjo savo viltis dėti į "labai mokytus ir protingus žmones", tapo "mokslu tikinčiais" (šiuolaikinių educated vaccinated antsnukinių zombių atitikmuo). Todėl neteko visko ir tapo vergais. 

   Su liūdesiu stebiu, kad ten pat, visą mūsų civilizaciją veda istorijos nežinantys ir senas klaidas kartojantys, naujieji pagonių žiniuoniai iš trockistinių universitetų (permanentinės revoliucijos apologetai, savo nuolatiniu ženklu turintys iškeltą kumštį, grasinantį Dangui). 

   Jie didžiuojasi savo bedievyste, infantilumu ir iškrypimais, nesuvokdami jog visa tai jau buvo ir visada atvesdavo tik į vieną vietą - staigų ir siaubingą ŽLUGIMĄ.

137 Psalmė (Antano Rubšio vertimas)

Prie Babilono upių

mes sėdėjome verkdami,

Siono kalną atsiminę.

Ant to krašto tuopų

pakabinome savo arfas,

nes mus į nelaisvę išvariusieji

ten liepė mums giedoti,

mūsų engėjai vertė mus džiūgauti,

sakydami: „Pagiedokite mums Siono giesmių!“

Kaipgi galime mes giedoti VIEŠPATIES giesmę

svetimoje žemėje?

Jeruzale, jeigu tave užmirščiau,

tenuvysta mano dešinė!

Teprilimpa man liežuvis prie gomurio,

jei apie tave negalvočiau,

jei Jeruzalės didžiausiu džiaugsmu nelaikyčiau!

Atmink, VIEŠPATIE, ką darė edomitai tą dieną,

kai Jeruzalė buvo paimta, kai jie šaukė:

„Griaukite! Išgriaukite ją iš pamatų!“

Dukterie Babilonija, griovike!

Laimingi bus, kurie atmokės tau

už mums padarytą pikta!

Laimingi, kurie paims tavo mažylius

ir tėkš juos į uolą!

p.s. Ar yra viltis jog žlugimo ne bus? Jis bus, nes Dievo Žodis negali būti pakeistas, bet yra vienas dalykas kurį mes turime prisiminti, Dievas Gailestingas, todėl jeigu mes gręšimės nuo degradų, infantilų ir iškrypėlių mums siūlomo gyvenimo būdo ir pasitikėsime Jėzumi Kristumi, Visagalio dangaus ir žemės Sutvėrėjo Viengymiu Sūnumi, sprendimas dėl paskutinės dienos gali būti atidėtas neribotam laikui. 

Toks yra Dievo Žodis, tokia yra Viešpaties Valia.

Kap baba mon saki.

 

"Y Bladiel lengviau y otkišta runka dout, nei pačiam tū runkū išteist." 

"Palaimints y doudantis", 

Ta y sena tvarką mūsa žemie, 

Bet kam dout, keik duot, kada dout?

Tas y didiels muokslas.

Nes gali dout y palaima, 

Y gali dout y prakeiksma. 

"Tesuprakaitouja išmalda tava runkuoj"

Tep muokie senuolę

Kodie?

Nes tava išmalda gali nueiti ne tam kam norietum.

Kap tep nutink? 

Jeigu tu doudi per kū norintais, per tarpininka

Tu doudi tims, kas prašo už kažkon tai,

Vargšams vakams, alkanims šunelems, vargstantiems bočeliams, y tep tuoliau. 

Žinuok - anei tous tava išmaldielis nematys.

Ana panauduos tei kas prašo. 

Tep buva, tep y, y tep bus.

Visu laik douk tik tam kas prašo tavys asmeniška sau. 

Neiks niekad nepraša iš dyka buvimą.

Jei žmogus išdrįsa prašyti, reiškia anam tirą ręk.

Tada tu dousi y palaima, visa kita bus y prakeiksma. 

UK 18.05.2002