Faktinis Lietuvos vadovas, visų gerbiamas patriarchas Vytautas Landsbergis, žurnalistams pasakė, cituoju:
„Šūdmala“ eina per visą pasaulį ir atrodo, kad taip ir galima. Jei pasaulis tą „šūdmalą“ valgys ir nepastatys į vietą malėjų ir maitintojų, tai pasaulis liūdnai atrodo.
Žmonės jau taip įspausti į kampą, kad nepajėgtų tarti savo žodžio. Tačiau matosi, kad jie nori tarti savo žodį, tačiau neranda formos, kaip tą padaryti. „Jie neturi vadovybės, neturi struktūrų, demokratinių kovojančių struktūrų. Kovoti reikia už pačią demokratiją. Reikėtų steigti savo demokratiją, rinkti savo atstovus gatvėse, kad tai būtų tikri atstovai, o ne statytiniai iš valdžios įstaigų... "
Šie žodžiai buvo pasakyti 2020 Rugsėjo 9 dieną, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame „Lietuvos politikos forume - „Piliečių kova prieš melą ir diktatūrą Baltarusijoje. Kas toliau?“ Tą vakarą diskutavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė, prof. Vytautas Landsbergis ir Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Prieš metus išsakytos mintys, kaip niekad aktualios ir šiandien. Nes "šūdmala" vis labiau įsigalėja, o žmonės vis labiau yra įspausti į kampą ir nori tarti savo žodį. Dar labai svarbu, kad tai pasakė politikas, kuris savo visuomeninės veiklos Himnu padarė Lietuvių liaudies dainą:
"Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o kiti liūdės."
...
Prieš beveik 22 metus, buvo didžiulis profsąjungų mitingas prie Seimo. Jo metu, buvau deleguotas įteikti Seimo pirmininkui Vytautui Lansbergiui, mitingo reikalavimus. Reikalavimų tekstas buvo padabintas baltomis pirštinėmis ir diržu (simbolizuojančius tuo metu konservatorių deklaruojamą švarių rankų ir diržų veržimo politiką). Vytautas mane priėmė savo kabinete ir kažką intensyviai kramtydamas, žurnalistų akivaizdoje, pareikalavo patraukti "daiktus" nuo papkės su reikalavimų tekstu. Aš buvau šokiruotas tuo jo demonstratyviu kramtymu ir paniekinamu tonu. Pirmą kartą gyvenime, mačiau taip artimai šią istorinę asmenybę, mūsų valstybės vadovą. Be to, aš atėjau ne savo kažkokių reikalavimų pateikti, o buvau demokratiškai deleguotas iš aplink Seimą susirinkusių į protestą piliečių. Todėl aš pasibjaurėjęs tokiu stačiokišku elgesiu, tiesiog netaręs nei žodžio, nuėmiau diržą ir pirštines, įteikiau Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Vytautui Lansbergiui reikalavimų tekstą, NUSILENKIAU ir taip pat be žodžių apsisukęs išėjau iš kabineto. Tas nusilenkimas tuomet sukėlė tikrą audrą viešoje erdvėje.
p.s. Prisiminęs tą epizodą su baltomis pirštinėmis, turiu visiems nutarusiems nesitaikstyti su įvedama naująją segregacijos ir konclagerių sistema priminti, - BALTOMIS PIRŠTINĖMIS Augėjo arklidžių šūdmalos neišmėši. Jeigu manote, kad atsiriboję nuo vienų protestuotojų (mažiau vertų runkelių, vatnikų, ne kartą teistų asocialų,"valstybės priešų"ir t.t. ir pan.), jūs tapsite labiau šventais ir priimtinais, ant balto žirgo įjosiančiais į valdžią, nuvilsiu, jūs labai klystate.
Turi būti išlaisvinti visi provokacijos metu sulaikyti politiniai kaliniai ir jų atžvilgiu turi būti nutrauktas, bet koks baudžiamasis persekiojimas. Tai turi būti nediskutuotinas siekis.
Su meilę ir brolišku rūpesčiu
Vladimiras Troščenka
Комментариев нет:
Отправить комментарий