Nėščios motinos pilve kalbasi du kūdikiai. Vienas iš jų tikintis, o kitas skeptikas.
Kūdikis skeptikas: Tu tiki, kad yra gyvenimas po gimdymo?
Tikintysis kūdikis: Be abejo tikiu. Manau, kad kiekvienam turinčiam bent puse smegenų turi būti aišku, kad gyvenimas po gimdymo tęsiasi. Mes čia esame tik tam, kad subręstume ir taptume pakankamai tvirti tam, kad gyventi savo tikrą gyvenimą po gimdymo.
Kūdikis skeptikas: Bet tai visiška nesąmonė, jokio gyvenimo po gimdymo būti ne gali. Ar tu pavyzdžiui galėtum sau įsivaizduoti kaip tas gyvenimas turėtų atrodyti.
Tikintysis kūdikis: Na aš nežinau visų detalių, bet aš tvirtai tikiu, kad ten bus daugiau šviesos ir, kad mes turbūt galėsime patys vaikščioti, valgyti savo burnomis ir pan.
Kūdikis skeptikas: Kokias kvailystes tu čia mali. Tiesa sako, kad tikintieji visiški bepročiai. Juk tai paneigia visas mūsų empirines patirtis. Mes juk maitinamės per bambagyslę. Tu tik pagalvok, jei nutrūks bambagyslė nebeliks ir gyvenimo. Todėl naudokis viskuo ką tau duoda bambagyslė, stenkis iš jos iščiulpti visus syvus, nesvarbu kas bus paskiau.
Tikintysis kūdikis: Aš esu įsitikinęs, kad viskas bus kitaip, o bambagyslė tikrai nėra visas gyvenimas.
Kūdikis skeptikas: koks vis dėl to tu kvailys, juk iš ten dar nieks ne grįžo, todėl visiems yra aišku, kad nėra jokio gyvenimo po gimdymo. Ir bendrai, gyvenimas yra tiesiog bjauri tamsybė, apsižvalgyk aplinkui ir pamatysi, kad čia nieko gero nėra.
Tikintysis kūdikis: Žinai, aš tiksliai nepasakysiu, kas bus ten po gimdymo, bet tvirtai tikiu, kad mes pamatysime mamą ir jį mumis pasirūpins.
Kūdikis skeptikas: Mamą? Tu tiki, kad yra mama? Cha, ir kur gi ji yra, gal man parodysi ir įrodysi jos egzistavimą?
Tikintysis kūdikis: Ji visur aplink mus, mes joje esame ir jos dėka judame ir gyvename. Be jos mes tiesiog negalėtume egzistuoti.
Kūdikis skeptikas: Visiškai nemokslinė, tamsuolio žmogaus fantazija. Aš asmeniškai nemačiau jokios mamos, todėl yra aišku, kad jos tiesiog nėra. Visokie silpni žmogeliai sau prisigalvojo mamą todėl, kad bijo mirties.
Tikintysis kūdikis: Aš su tavimi nesutinku. Juk kada viskas nutyla, galima išgirsti kaip ji dainuoja, kaip ji glosto mūsų pasaulį. Aš tvirtai tikiu, kad mūsų tikras gyvenimas prasidės tik po gimdymo.
Su meile ir rūpesčiu
Vladimiras Troščenka
Комментариев нет:
Отправить комментарий