Salomėja Nėris. Labai pranašiškai apie dabartinę Lietuvos valdžią.

   

BE TĖVIŠKĖS 
 
Be tėviškės, be motinos, 
Be jokios ateities, – 
Net rasės abejotinos, – 
Čia svetima jauties. 
 
Lyg šaltas akmenėlis – 
Kur ežero dugne – – 
Lyg baltos kalnų gėlės 
Ties juoda bedugne. 
 
Nežino nieks, nematė nieks 
Ir negirdėjo nieks,– 
Kuždėjotės gyvatėmis 
Prie žėrinčios ugnies. 
 
Ir neminėk to vakaro, – 
Laivelio Nemune! 
Nuvysi tu pavasarį 
Baltąja ramune. 
 
Nei tėviškės, nei motinos! 
Neaiškios praeities, – Net rasės abejotinos, – 
Skraiduolė tu nakties. 
 

p.s. O ką daryt tau, Lietuvos žmogau, žvelgiant į neišvengiamybę? Mūsų lakštingala taip pat grakščiai pataria: 

 
Mūsų dienos – kaip šventė, 
Kaip žydėjimas vyšnios, – 
Tai skubėkim gyventi, 
Nes prabėgs – nebegrįš jos! 
 Tai skubėkime džiaugtis! – 
Vai, prabėgs – nebegrįš jos! 
Mūsų dienos – kaip paukščiai, 
Kaip žydėjimas vyšnios. 


p.s.s. O čia aš išdrįsiu pridėti nedidelę savo keverzonę , SPRENDĖJAMS niekinantiems Salomėją.

Neški saulę iš rytų, ar iš vakarų,
Rodyk galią virš žmonių, visiškai aklų,
Bet žinok, jokios valdžios, niekam neturi,
Tik vaidinti tu gali, jog kažką neši.