vilku širdis mėnulin staugia
nėr kur to skausmo paskandint
žmogus iškęsti viska gali
jei bus su kuo pasidalint
tu palaikyk ji už parankės
ir gražų žodį pasakyk
tiek žmogui tam tik ir te reikia
surast kam skausmą išsakyt
te vėtros blaškosi padangėm
ir krušos daužo pasėlius
mes būsim čia kur esam gimę
ir palaikysime savus
2 комментария:
Giliai užjaučiu, Vladimirai, žinau kaip sunku susitaikyti, net patikėti, kad netektis ne laikina. Linkiu tvirtybės šiomis sunkiomis dienomis — Vladas.
Dėkui brolau, niekur ne dingsi, visi ten keliausim. Būtent todėl reikia susimastyti ar teisingai gyvenai. Kur nukreipti pastangas?
Отправить комментарий