Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo, neatmesk savo motinos žodžių. Jie bus tavo galvai grakštus vainikas, karoliai tavo kaklui. Mano vaike, jei tave nusidėjėliai viliotų, neklausyk. Jei sakytų: „Eikš su mumis, surenkime kruvinas pasalas, spęskime juokais spąstus nekaltiems! Prarykime juos gyvus, kaip daro Šeolas, žydint gyvenimui, tarsi žengiančius į duobę. Pasiimsime visokių brangių daiktų, prisikrausime savo namus grobio. Susiek savo likimą su mumis, visi turėsime vieną bendrą piniginę!“ Mano vaike, nesileisk į kelią su jais, nekelk kojos į jų takus, nes jų kojos bėga į pikta, jie skuba kraujo išlieti. Juk veltui skleistum tinklą, kai paukštis tai mato, tačiau jie rengia sau kruvinas pasalas, spendžia spąstus savo gyvasčiai! Toksai likimas visų gobšų, pasigviešusių neteisingos naudos; ji atima gyvastį žmogaus, kuris ją ima.
Подписаться на:
Комментарии к сообщению (Atom)
Комментариев нет:
Отправить комментарий